ESTT: sistemingas naudotojų IP adresų įrašymas bei jų pavardžių ir pašto adresų atskleidimas intelektinių teisių turėtojui ar trečiajam asmeniui, kad būtų galima pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo, yra leistinas esant tam tikroms sąlygoms

Įmonė Mircom International Content Management & Consulting (M.I.C.M.) Limited (Mircom) Ondernemingsrechtbank Antwerpen (Antverpeno komercinių bylų teismas, Belgija) pateikė interneto prieigos teikėjai Telenet BVBA prašymą suteikti informacijos. Šiuo prašymu siekiama, kad būtų priimtas sprendimas, įpareigojantis Telenet pateikti savo klientų tapatybės duomenis, remiantis IP adresais, kuriuos įmonei Mircom surinko specializuota įmonė. Telenet klientų interneto ryšys buvo naudojamas BitTorrent protokolo pagalba lygiarangių (peer-to-peer) tinkle dalijantis filmais iš Mircom katologo. Telenet nesutinka su Mircom prašymu.

Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pirmiausia Teisingumo Teismo klausė, ar failo, kuriame yra saugomas kūrinys, dalių pasidalijimas minėtame tinkle yra viešas paskelbimas pagal Sąjungos teisę. Be to, jis siekė sužinoti, ar intelektinės nuosavybės teisių turėtojas, kaip antai Mircom, kuris šių teisių nenaudoja, tačiau iš tariamų pažeidėjų reikalauja atlyginti žalą, gali pasinaudoti Sąjungos teisėje numatytomis priemonėmis, procedūromis ir gynybos būdais, kad užtikrintų šių teisių apsaugą, pavyzdžiui, paprašydamas suteikti informaciją. Galiausiai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas paprašė Teisingumo Teismo išaiškinti, ar būdas, kuriuo Mircom rinko klientų IP adresus, ir duomenų atskleidimas, kurio Mircom prašo iš Telenet, yra teisėti.

Savo sprendime Teisingumo Teismas visų pirma nustatė, kad failo dalių įkėlimas tokiame lygiarangių (peer-to-peer) tinkle, koks nagrinėjamas pagrindinėje byloje, yra jų padarymas viešai prieinamų pagal Sąjungos teisę. Antra, toks intelektinės nuosavybės teisių turėtojas, kaip Mircom, gali pasinaudoti šių teisių apsaugos sistema, bet jos prašymas suteikti informaciją būtinai turi būti pagrįstas ir proporcingas, taip pat juo neturi būti piktnaudžiaujama. Trečia, sistemingas naudotojų IP adresų įrašymas bei jų pavardžių ir pašto adresų atskleidimas teisių turėtojui ar trečiajam asmeniui, kad būtų galima pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo, yra leistini esant tam tikroms apibrėžtoms sąlygoms.

Pirma, Teisingumo Teismas, kuris jau yra išreiškęs nuomonę dėl „viešo paskelbimo“ sąvokos autorių teisių apsaugos kontekste, paaiškino, kad prieš tai atsisiųstų failo, kuriame yra saugomas kūrinys, dalių įkėlimas lygiarangių (peer-to-peer) tinkle yra jų „padarymas viešai prieinamų“, nepaisant to, kad šios dalys negali būti naudojamos atskirai ir kad įkėlimas yra automatiškai sugeneruojamas, kai naudotojas, įsigydamas failų dalijimosi programinę įrangą client-BitTorrent, duoda sutikimą ją taikyti po to, kai buvo tinkamai informuotas apie jos savybes. Reikia pažymėti, kad bet kuris tokio tinklo naudotojas gali lengvai atkurti pirminį failą, pasitelkdamas kitų naudotojų kompiuteriuose esančias dalis. Parsisiųsdamas failo dalis, jis tuo pačiu metu padaro jas prieinamas, kad kiti naudotojai galėtų jas įkelti.

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas konstatavo, kad naudotojas neprivalo faktiškai parsisiųsti minimalaus dalių skaičiaus ir kad bet koks veiksmas, kuriuo jis, gerai žinodamas savo elgesio pasekmes, suteikia prieigą prie saugomų kūrinių, gali būti laikomas padarymo prieinamo veiksmu. Šiuo atveju tai yra toks veiksmas, nes jis susijęs su neapibrėžtu potencialių adresatų skaičiumi, o tai reiškia pakankamai didelį asmenų skaičių ir jis skirtas naujai visuomenei. Šiuo aiškinimu siekiama išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp intelektinės nuosavybės teisių turėtojų ir saugomų objektų naudotojų interesų ir pagrindinių teisių.

Antra, Teisingumo Teismas nustatė, kad toks intelektinės nuosavybės teisių turėtojas, kaip Mircom, kuris šias teises įgijo perleidus skolinius reikalavimus ir kuris jomis nesinaudoja, o siekia, kad tariami pažeidėjai atlygintų žalą, iš principo gali pasinaudoti Sąjungos teisėje numatytomis priemonėmis, procedūromis ir gynybos būdais, nebent piktnaudžiautų savo prašymu. Teisingumo Teismas patikslino, kad galimą tokio piktnaudžiavimo buvimą turi įvertinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kuris, pavyzdžiui, galėtų patikrinti, ar ieškiniai iš tikrųjų buvo pareikšti atsisakius taikiai išspręsti ginčą.

Konkrečiai dėl tokio prašymo suteikti informaciją, kokį pateikė Mircom, Teisingumo Teismas konstatavo, kad jis negali būti laikomas nepriimtinu dėl to, kad buvo pateiktas ikiteisminiame etape. Vis dėlto toks prašymas turi būti atmestas, jeigu yra nepagrįstas arba neproporcingas, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Šiuo išaiškinimu Teisingumo Teismas siekia užtikrinti aukštą intelektinės nuosavybės apsaugos lygį vidaus rinkoje.

Trečia, Teisingumo Teismas nusprendė, kad pagal Sąjungos teisę iš principo nedraudžiama nei intelektinės nuosavybės teisių turėtojui ar trečiajam asmeniui, veikiančiam jo vardu, sistemingai įrašyti lygiarangių (peer-to-peer) tinklų naudotojų IP adresus, kurių interneto ryšys tariamai buvo naudojamas teises pažeidžiančioje veikloje (išankstinis asmens duomenų tvarkymas), nei atskleisti naudotojų pavardes ir pašto adresus šiam teisių turėtojui ar trečiajam asmeniui, kad jie galėtų pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo (vėlesnis asmens duomenų tvarkymas). Vis dėlto tokios iniciatyvos ir prašymai turi būti pagrįsti, proporcingi, jais neturi būti piktnaudžiaujama ir jie turi būti numatyti nacionalinėje teisėkūros priemonėje, kuria ribojama iš Sąjungos teisės kylančių teisių ir pareigų apimtis. Teisingumo Teismas pažymėjo, kad Sąjungos teisėje tokiai įmonei, kaip Telenet, nėra nustatyta pareigos atskleisti privatiems asmenims asmens duomenis tam, kad civiliniuose teismuose būtų galima pradėti teismo procesą dėl autorių teisių pažeidimų. Vis dėlto Sąjungos teisė leidžia valstybėms narėms nustatyti tokią pareigą.

ES Teisingumo Teismo informacija