Naujausia LAT praktika privatinės teisės srityje apie notarų nepriskyrimą sąvokai “teismas” pagal Briuselis Ibis Reglamentą ar galimybes peržengti apeliacinio skundo ribas
Ieškovai A. C. ir M. C. kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti pasibaigusia įkeitimo teisę pagal notarės patvirtintą sutartinio įkeitimo sandorį tarp ieškovo A. C. ir jo sutuoktinės I. C. bei atsakovės Suomijos įmonės, kuriuo įkeistas kilnojamųjų daiktų kompleksas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) paliko galioti žemesnių instancijos teismų sprendimus ieškinį palikti nenagrinėtu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo formuojamą praktiką, padarė išvadą, kad ta aplinkybė, jog šiuo atveju kreditorė (atsakovė) savo iniciatyva kreipėsi į Lietuvos Respublikoje veikiantį įgaliotą subjektą (notarą) tam, kad šis išduotų vykdomuosius įrašus dėl skolos pagal Išankstinio finansavimo sutartis išieškojimo iš ieškovų, negali būti laikoma teisminiu procesu pagal Reglamento „Briuselis I bis“ 29 straipsnį. Atitinkamai tokios išvados nekeičia ir ieškovų kasaciniame skunde nurodomi argumentai, kad notaro įformintas vykdomasis įrašas yra laikomas vykdomuoju dokumentu.
_____
Nutartyje dėl servituto pabaigos pagrindų pasisakyta, kad bylas, kuriose sprendžiama tiek dėl servituto nustatymo prieš tarnaujančiojo daikto savininko valią, tiek dėl jo pakeitimo ar panaikinimo, sieja bendra esminė nustatytina ir vertintina aplinkybė – galimybė normaliomis sąnaudomis naudoti viešpataujantįjį daiktą pagal paskirtį, kadangi nusprendus, jog viešpataujančiojo daikto naudojimas normaliomis sąnaudomis pagal paskirtį įmanomas tik naudojantis tarnaujančiuoju daiktu, yra pagrindas nustatyti servitutą, nustačius, kad atsirado galimybė užtikrinti viešpataujančiojo daiktą naudojimą pagal paskirtį normaliomis sąnaudomis naudojantis tarnaujančiuoju daiktu mažesne apimtimi, yra pagrindas pakeisti servitutą sumažinant jo apimtį, o nustačius, kad atsirado galimybė užtikrinti viešpataujančiojo daiktą naudojimą pagal paskirtį apskritai nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu, – panaikinti servitutą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad CK 4.136 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reguliavimas, kuriuo nustatyta, kad laikas, kai nebuvo naudojamasi servituto suteikiamomis teisėmis dėl nenugalimos jėgos ar dėl tarnaujančiojo daikto savininko ar valdytojo trukdymo, į senaties terminą neįskaitomas, nėra savitikslis. Jis skirtas tam, kad būtų užtikrinama servituto turėtojų (nagrinėjamoje byloje – viešpataujančiųjų daiktų savininkų) galimybė naudoti normaliomis sąnaudomis viešpataujančiuosius daiktus. Pirmosios instancijos teismas sprendimu CK 4.130 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 4.16 straipsnyje nustatytu pagrindu (suėjus senaties terminui) panaikino servitutą, kuris buvo nustatytas ieškovės sklypo šiaurės vakarų pusėje, bet ne šiaurės rytų pusėje, t. y. šiuo pagrindu panaikino ne tą servituto dalį, kuri buvo nustatyta atsakovų, kaip ieškovės sklypo šiaurės rytų pusėje nustatyto servituto turėtojų, naudai sudarant galimybę jiems naudoti normaliomis sąnaudomis pagal paskirtį nuosavybės teise turimus žemės sklypus. Todėl minėta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi atsakovų, kaip servituto, nustatyto ieškovės sklypo šiaurės rytų pusėje, turėtojų, teisės apskritai negalėjo būti pažeistos.
______
Nutartyje dėl poceso teisės normų, draudžiančių peržengti ieškinio ir apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija darė išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, nepranešdamas dalyvaujantiems byloje asmenims apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas, neužtikrino byloje dalyvaujantiems asmenims galimybės pateikti raštu ar žodžiu savo poziciją dėl kito Taisyklėse nustatyto draudimo išmokos apskaičiavimo ir išmokėjimo būdo taikymo, taip pažeisdamas CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatytą reikalavimą. Dėl to teisėjų kolegija pripažino, kad tai sudaro pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl draudimo išmokos už sunaikintą pastatą ir palūkanų nuo šios reikalavimo dalies priteisimo ir grąžinti šią bylos dalį apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vartotojų teisių gynimas kaip viešasis interesas ir vartojimo ginčų specifika nepaneigia apeliacinės instancijos teismo pareigos, nustačius, kad byloje yra būtina peržengti apeliacinio skundo ribas, informuoti šalis apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas ir pasisakyti apie kito Taisyklėse nustatyto draudimo išmokos apskaičiavimo ir išmokėjimo būdo pritaikymą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nustatęs, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisę, nustatęs, kad vienu iš Taisyklėse nustatytų būdų draudimo išmoka negali būti mokama, tačiau nesprendęs dėl kito Taisyklėse nustatyto draudimo išmokos apskaičiavimo ir išmokėjimo būdo nagrinėjamoje byloje taikymo ir atitinkamai palūkanų nuo priteistos sumos priteisimo, turėjo teisę savarankiškai šią teisės klaidą ištaisyti priimdamas atitinkamą procesinį sprendimą.
_____
Nutartyje dėl savivaldybės deliktinės civilinės atsakomybės ir neturtinės žalos dydžio nustatymo teisėjų kolegija nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo atsakovės Rokiškio rajono savivaldybės administracijos neteisėtus veiksmus išduodant leidimą kirsti medžius. Byloje nustatytos visos atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: atsakovės neteisėti veiksmai išduodant leidimą kirsti medžius, ieškovui padaryta žala dėl keturių medžių nukirtimo turint atsakovės išduotą leidimą ir priežastinis ryšis tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovui padarytos žalos. Nustačius visas atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas, ji kartu su atsakovu J. B. yra atsakinga už ieškovui padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju ieškovui padaryta žala nukirtus keturis medžius atsirado dėl atsakovų neteisėtų veiksmų: atsakovė Rokiškio rajono savivaldybės administracija neteisėtai išdavė atsakovui J. B. leidimą kirsti medžius, o atsakovas, turėdamas tokį leidimą, juos nukirto. J. B. veiksmų (ne)teisėtumas yra konstatuotas bylą nagrinėjusių teismų ir nėra nagrinėjamos kasacinės bylos dalykas. Kiekvieno atsakovo veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis, nes, jeigu atsakovė nebūtų išdavusi leidimo kirsti medžius, tai atsakovas J. B. nebūtų jų nukirtęs ir žala ieškovui nebūtų padaryta. Todėl yra teisinis pagrindas konstatuoti atsakovų objektyvųjį bendrininkavimą, žalos nedalomumą ir jų solidariąją atsakomybę už ieškovui padarytą žalą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo argumentus dėl jam padarytos neturtinės žalos, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl nukirstų medžių ieškovas neabejotinai patyrė emocinius išgyvenimus, todėl atsakovai privalo jam atlyginti patirtą neturtinę žalą. Tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes neatsižvelgė į ieškovo pažeistos teisinės vertybės pobūdį ir teismų priteisiamą neturtinės žalos atlyginimo dydį bylose, kuriose žala padaroma turtui ar pažeidžiamos turtinės teisės.
