Teismai

Ant LVAT teisėjų stalo – norminės bylos koronaviruso infekcijos valdymo, aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžio apskaičiavimo klausimais ir kt.

  • Koronaviruso infekcijai grasinant trečiąja banga, administracinius teismus pamažu pasiekia vis daugiau su COVID-19 ribojimais susijusių klausimų. Štai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) administracinėje byloje Nr. I-7-552/2021 nagrinės net 46 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimų, susijusių su įvairiais koronaviruso infekcijos valdymo klausimais, atitiktį aukštesnės galios teisės aktams, inter alia Civilinės saugos įstatymo normoms. Pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario ginčijami norminiai teisės aktai yra susiję su kultūros, pramogų bei kitų renginių ir susibūrimų organizavimo būtinų sąlygų nustatymu, viešojo maitinimo įstaigoms būtinų sąlygų nustatymu, tikslinių ir profilaktinių tyrimų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimu, užsieniečių izoliavimo sąlygų ir tyrimų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atlikimu, pagrindinio ir vidurinio ugdymo organizavimo būtinų sąlygų nustatymu, prekybos, paslaugų teikimo, veiklos laisvalaikio ir pramogų vietose vykdymo būtinų sąlygomis ir kt. Pasak pareiškėjo, valstybės operacijų vadovas priėmė šiuos sprendimus būdamas paskirtas ne pagal įstatymą bei neturėdamas tam įgaliojimų.
  • Žiniasklaidoje skelbiant, jog Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos apskaičiavo AB „Grigeo Klaipėda“ ir AB „Orlen Lietuva“ (Baltijos jūros užteršimas prie Būtingės naftos terminalo) aplinkai padarytos žalos dydį, LVAT administracinėje byloje Nr. I-17-520/2021 priimtas nagrinėti Lietuvos Respublikos Seimo nario pareiškimas, kuriame keliamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 471 patvirtintos Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos atitinkamų punktų teisėtumo klausimas. Pareiškėjo teigimu, minėtoje metodikoje įtvirtinti aplinkai padarytos žalos apskaičiavimo kriterijai neišplaukia iš Aplinkos apsaugos įstatymo ir yra nesiejami nei su realaus neigiamo poveikio aplinkai (jos komponentams) masto įvertinimu, nei su paties teršėjo pritaikytomis aplinkos atkūrimo priemonėmis bei jų taikymo rezultatu, o iš esmės sudaro prielaidas tam, kad iš aplinkai padariusio žalos asmens būtų gauta neteisinga ir neadekvati (neproporcinga) aplinkai padarytos žalos atlyginimo kompensacija.
  • LVAT taip pat nagrinės Motorinės transporto priemonės pripažinimo istorine motorine transporto priemone tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 2BE-315, atitinkamų punktų teisėtumo klausimą, pareiškėjams teigiant, jog teisiniu reguliavimu yra apribojama asmenų teisė naudotis savo nuosavybe – istorinėmis motorinėmis transporto priemonėmis. LVAT taip pat vertins Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. 1K-286 1 punkto, kuriuo patvirtintas Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodeksas, teisėtumą, pareiškėjui argumentuojant, jog etikos normoms buvo suteiktas teisinės pareigos statusas bei sudarytas pagrindas taikyti teisinę atsakomybę už etikos normų pažeidimą.

Daugiau informacijos apie LVAT nagrinėjamas normines administracines bylas galima rasti čia.

Informaciją parengė VU Teisės fakulteto Mokslinė teminė grupė „Administracinės teisės sistemos pokyčiai: adaptyvios lyderystės viešajame administravime link”

Back to top button