Naujausių LAT Civilinių bylų skyriaus nutarčių apžvalga: nuo vaiko teisių apsaugos iki viešosios sutarties ypatumų

Nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo buvo pateikti ir teismų įvertinti įrodymai: užsienio valstybės teisme tarybos posėdžių salėje vykusios vaiko apklausos (dalyvaujant rusų ir anglų kalbų vertėjai) dokumentai, kuriais remiantis nustatyta, kad užsienio valstybėje teismo paskirtos kuratorės apklaustas vaikas nurodė, jog jam labai patinka gyventi užsienio valstybėje, jis turi daug draugų ir sportuoja, jo didžiausias noras yra gyventi užsienio valstybėje su motina. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų, kad vaiko apklausa užsienio valstybėje vykusio teismo proceso metu būtų atlikta pažeidžiant teisės aktus ar vaiko norus. Vaiko nuomonė buvo išklausyta kvalifikuotų specialistų, vaikas buvo apklaustas laisva valia, dalyvaujant specialistams, nepilnamečio vaiko nuomonė ir jo noras gyventi su motina buvo atspindėti rašytiniuose dokumentuose. Tai, kad vaikas buvo apklaustas kitoje (grobimo) byloje, šioje byloje nekeičia esmės, nes užsienio specialistų buvo išsiaiškintos tos pačios faktinės aplinkybės, kurios yra svarbios ir nagrinėjamoje byloje, sprendžiant dėl vaiko nuomonės apie jį supančią aplinką.

_____

LAT teisėjų kolegija pasisakė, kad  vaiko pavardės keitimo pagrindai nėra siejami su tam tikru vaiko tėvų elgesiu, jie konstatuojami tik esant tam tikriems objektyviems faktams. Tėvo pareigos bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant pažeidimas, lėmęs emocinio, socialinio ir dvasinio ryšio tarp tėvo ir dukters neatsiradimą, nepriklausomai nuo to, dėl kurio iš tėvų kaltės ši pareiga buvo pažeista, nėra ta aplinkybė, kuri pateisintų vaiko pavardės pakeitimą vaiko interesų naudai. Sprendžiant, ar geriausius ginčo šalių dukters interesus dėl jos pavardės pakeitimo atitiktų jos interesas turėti tokią pačią pavardę kaip jos motinos ir šios vyro, kurį mergaitė labai myli ir vadina savo tėvu, pažymėtina, kad vaiko pavardė nėra esminis veiksnys, lemiantis vaiko savijautą ir santykius šeimoje. Šeimos vienybė yra sustiprinama, kai sutuoktinių tarpusavio santykiai yra grindžiami solidarumo ir lygybės principais, o vaiko gera savijauta šeimoje ir už jos ribų užtikrinama atsidavimu, parama ir įsipareigojimu. Byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad ginčo šalių dukteriai suteiktos tėvo pavardės palikimas sukelia ar galėtų sukelti jai kokių nors nepatogumų socialinėje aplinkoje.

_____

Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymą, pasisakyta, kad tais atvejais, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą taip pat bus sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, bendraujant telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir panašiai. teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis protingumo principu ir vaikų interesais byloje teismų nustatyta tėvo ir vaikų bendravimo tvarka realiai neįgyvendinama. Ieškovui pareigos su vaikais bendrauti kiekvieną mėnesį jam vykstant į vaikų gyvenamąją vietą JAV nustatymas neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Net ir nesvarstant dėl ieškovo finansinių galimybių įvykdyti tokią bendravimo tvarką, yra aišku, kad tokia bendravimo tvarka realiai sunkiai įgyvendinama dėl didelio atstumo tarp ieškovo ir vaikų gyvenamųjų vietų. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiai situacijai, kai vaikai išreiškė nenorą bendrauti su tėvu, o ieškovas iš esmės neatlieka jokių veiksmų tam, kad užmegztų nutrūkusį ryšį su vaikais, teismai pagrįstai nusprendė nustatyti ieškovo su vaikais bendravimą per socialinius tinklus ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis. Teisėjų kolegija nurodė, kad nagrinėjamos situacijos atveju pirmiausia turėtų būti dedamos ieškovo, kaip tėvo ir veiksnaus civilinių santykių dalyvio, pastangos tam, kad būtų atkurtas susilpnėjęs ryšys su vaikais. Ieškovo argumentai, kad ne jis, o vaikai ir atsakovė turėtų rodyti iniciatyvą bendrauti, teisiškai nepagrįsti.

Nagrinėjamos bylos atveju yra svarbu atkreipti dėmesį, kad bylą nagrinėję teismai iš esmės nenustatė, ar atsakovė buvo gavusi ieškovo sutikimą išvežti vaikus gyventi į JAV. Teismas, spręsdamas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo šioje byloje, nustatė, kad ieškovas žinojo, jog vaikai bus išvežti į JAV, o apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad šalių vaikai, gyvendami JAV, prisitaikė ne tik prie fizinės, bet ir socialinės aplinkos, tarp atsakovės ir vaikų atsirado dar tvirtesnis emocinis ryšys, vaikai įgijo saugumo ir stabilumo jausmą savo gyvenamojoje aplinkoje; tai atitinka faktinius jų poreikius, todėl šalių sūnų grąžinimas ieškovo priežiūrai ir globai dėl to, kad jie į JAV buvo išvežti be jo sutikimo, neatitiktų Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinto geriausio vaikų interesų prioriteto principo. Taigi nagrinėjamoje byloje iš esmės nėra duomenų apie tai, ar atsakovė buvo gavusi ieškovo sutikimą išvežti vaikus į JAV, ir teismai šios aplinkybės nenustatė, nors pagal kasacinio teismo praktiką ši aplinkybė yra svarbi sprendžiant dėl to, kas turi prisiimti finansinę naštą dėl Lietuvoje gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su užsienyje gyvenančiais vaikais tvarkos vykdymo. Bylą nagrinėję teismai turėjo nustatyti, bet nenustatė šiam ginčui spręsti svarbią aplinkybę – ar buvo gautas ieškovo sutikimas, kad atsakovė išvežtų vaikus gyventi į JAV, ir šią aplinkybę nustatę išspręsti klausimą dėl ieškovo kelionės į JAV išlaidų atlyginimo. Šiam klausimui spręsti teismai taip pat turėjo tinkamai nustatyti tiek ieškovo, tiek ir atsakovės finansines galimybes apmokėti kelionės išlaidas, būtinas vykdant ieškovo teisę ir pareigą bendrauti su vaikais, ir tada, atsižvelgdami į nurodytą kasacinio teismo praktiką, spręsti, kokia dalimi kiekvienas iš jų turi atlyginti ieškovo kelionės išlaidas. Dėl to teisėjų kolegija konstatavo, kad teismai, spręsdami dėl tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos, turėjo nustatyti bylai svarbias faktines aplinkybes, t. y. bylos šalių turtinę padėtį. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė turėtų atlyginti dalį ieškovo kelionės išlaidų (jei būtų nustatyta tokia tėvo ir vaikų bendravimo tvarka, kad ieškovas turėtų vykti į JAV), nes būtinybė jam keliauti į kitą šalį kilo atsakovei išvežus vaikus gyventi į JAV. Taigi sprendžiant dėl bendravimo su vaikais nustatymo tvarkos yra svarbu nustatyti šalių finansinę galimybę apmokėti tėvo ir (ar) vaikų keliones (jų dalį), ir tik remiantis nustatytais duomenimis ir nustačius, ar buvo duotas ieškovo sutikimas tam, kad vaikai būtų išvežti gyventi į JAV, atitinkamai paskirstyti šių kelionių išlaidas bylos šalims.

_____

Nutartyje dėl darbo užmokesčio už prastovos laikotarpį mokėjimo pasisakyta, kad iš DK 47 straipsnio 2–4 dalių teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad už pirmą prastovos dieną mokamas vidutinis darbo užmokestis, už antrą ir trečią dienas – du trečdaliai vidutinio darbo užmokesčio, jeigu nereikalaujama, kad darbuotojas būtų darbe, ir už kitą prastovos laikotarpį nuo ketvirtos dienos – 40 proc. vidutinio jo darbo užmokesčio. Tačiau už visą pirmą prastovos mėnesį darbuotojui mokamas darbo užmokestis yra ne mažesnis kaip 1 MMA, nes DK 47 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kalendorinį mėnesį, kurį darbuotojui buvo paskelbta prastova, darbuotojo gaunamas darbo užmokestis už tą mėnesį negali būti mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma. 2020 m. kovo 31 dieną buvo pakeistas DK 47 straipsnis,  kurio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad prastovos laikotarpiu darbdavys darbuotojui moka darbo užmokestį, ne mažesnį kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma. Nurodyta teisės norma priimta ir įsigaliojo Lietuvoje esant Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės ir Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimui Nr. 207 dėl karantino režimo įvedimo. Šis teisinis reglamentavimas įsigaliojo vėliau, negu prasidėjo nagrinėjamu atveju atsakovės (darbuotojos) prastova, kuri atsirado dėl darbdavio padėties, o ne dėl valstybės veiksmų, paskelbus ekstremaliąją padėtį ir karantiną dėl COVID-19 bei, pažymėtina, po pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo 2020 m. vasario 11 d. Vėliau įsigalioję norminiai teisės aktai negali būti taikomi ankstesniems teisiniams santykiams, nes pagal bendrąjį teisės principą įstatymas neturi atgalinio veikimo galios.

____

Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių piniginės prievolės atsiradimą iš paskolos teisinių santykių, kasacinio teismo tesiėjų kolegija priminė, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, pateiktas prekes ir kt. Banko mokėjimo pavedimas savaime nebūtinai patvirtina paskolos santykius. Kai lėšų pavedimo paskirtis neįvardijama, tai nėra akivaizdus faktas, kad pervedamas būtent paskolos sutarties dalykas, t. y. nėra raštu išreikštas vienos sutarties šalies (paskolos davėjo) suderintos valios perduoti paskolos dalyką paskolos gavėjui egzistavimas. Byloje paskolos santykių atsiradimo fakto nepatvirtina vien banko mokėjimo pavedimas, kuriuo lėšos pervedamos, kaip įrodinėja ieškovai, ne tiesiogiai paskolos gavėjams (atsakovams), o jų tarpininkui, kai nėra jokių patvirtinančių tarpininkavimo susitarimą ar tokį faktą įrodymų. Šalių pokalbių garso įrašai rodo, kad ieškovus ir atsakovus siejo tarpusavyje kitokie, bet ne paskolos, santykiai dėl patalpų panaudos, vilkikų pirkimo, bendro verslo plėtojimo. Tokie santykiai gali turėti bendrosios jungtinės veiklos, atsiskaitymo, dovanojimo ir kitokių atlygintinų ir neatlygintinų santykių požymių, bet vienareikšmiškai niekaip nepatvirtina paskolos susitarimo fakto, paskolos santykių atsiradimo, lėšų kaip paskolos perdavimo gavėjams.

_____

Nutartyje dėl CK 6.228 straipsnio nuostatų (esminė šalių nelygybė) aiškinimo pasisakyta, kad viešosios sutarties institutas atspindi viešąjį interesą, kad, įsikišant į sutarčių sudarymo procesą, būtų užtikrintas elektros energijos, šilumos, vandens ar kt. šalies ūkio funkcionavimui bei asmeniniams (buitiniams) gyventojų poreikiams strategiškai svarbių prekių prieinamumas, apginta silpnesnė sutartinio santykio pusė – transporto, ryšių, elektros, šilumos, dujų, vandentiekio ar kt. paslaugų vartotojas. Atsižvelgiant į tai, kad viešoji sutartis yra vieno iš pagrindinių civilinės teisės principų – sutarčių laisvės principo – išimtis, kvalifikuoti sutartį kaip viešąją ir taikyti įstatymų nustatytus ribojimus teismai gali tais atvejais, kai nustatomas būtinų viešosios sutarties požymių kompleksas, o ne tik kai kurie jos elementai ar bruožai. Teisėjų kolegija sprendė, kad savivaldybės, statytojo ir viešojo geriamojo vandens tiekėjo arba statytojo ir viešojo geriamojo vandens tiekėjo sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros objektų statybos dėl šios sutarties prigimties ir tikslo turi įtakos taikant ir aiškinant CK 6.228 straipsnio nuostatas.

Monopolines teises tam tikrame rinkos segmente turintis subjektas, paprastai vykdantis jam pavestą viešąją funkciją – nagrinėjamu atveju asmenų aprūpinimo geriamuoju vandeniu funkciją, privalo ne tik laikytis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, bet ir užtikrinti, kad jo veikimas atitiktų teisėtumo principo reikalavimus. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į atsakovę prašydama išduoti geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros objektų statybos bendrąsias ir specialiąsias sąlygas, atsakovės atsakymas, kad ieškovės prašymas galės būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu ji įsipareigos sukurtą turtą neatlygintinai perleisti viešojon (trečiojo asmens, savivaldybės) nuosavybėn, turėjo atitikti teisėtumo principą, be kita ko, garantuojantį nuosavybės teisės apsaugą. Teisėtumo principo laikymosi taip pat reikalaujama ir CK 6.228 straipsnio nuostatose, kuriose įtvirtinta, kad viešosios sutarties požymių turinčios sutarties šalis neturi teisės nesąžiningai pasinaudoti tuo, jog kita šalis nuo jos priklauso, t. y. kad kita šalis neturi galimybės kitaip pasiekti sutartimi siekiamo tikslo, kaip tik sudaryti sutartį jai pasiūlytomis sąlygomis. Iš byloje taikytų teisės aktų nuostatų matyti, kad įstatymų leidėjas bei vykdomosios valdžios subjektai ne tik nustato tokio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo iš juos sukūrusių subjektų, siekiant efektyviau vykdyti viešąją funkciją – užtikrinti geriamojo vandens tiekimą asmenims, bet nustato ir kitus šio turto panaudojimo visuomenės poreikiui bei viešosios funkcijos tinkamam ir efektyviam vykdymui būdus (nuomą, panaudą ar kt.), kurie nepaneigia savininko teisių. Teisėjų kolegija konstatavo, kad šioje nutartyje išaiškinti civilinių teisinių santykių, susiklostančių geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros objektų statybos procese, taip pat ir CK 6.228 straipsnio nuostatų taikymo ypatumai, kurie atsiranda dėl tokio pobūdžio viešosios sutarties prigimties ir tikslo. Bylą nagrinėję teismai nenustatė šiai bylai svarbių aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, o tai galėjo lemti neteisėtų ir nepagrįstų procesinių sprendimų priėmimą.

_____

Nutartyje dėl pardavėjo atsakomybės už parduoto naudoto daikto kokybės trūkumus pasisakyta, kad  CPK 47 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismą išspręsti jam pateiktą prašymą dėl asmens įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu ir kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus ginčo aplinkybes, pasisakyti dėl tokio prašymo pagrįstumo. Šio klausimo įvertinimas bei išsprendimas sudaro prielaidas užtikrinti asmenų teisių, interesų apsaugą bei priimti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą. Tačiau kartu pasisakyta, kad tokio prašymo neišsprendimas, nesant kitų argumentų, duomenų byloje, savaime negali būti traktuojamas kaip liudijantis teismo išankstinį nusistatymą ar išankstinę nuomonę dėl galutinio bylos išsprendimo. Kasaciniame skunde nėra pateikta kitų duomenų, leidžiančių žvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą konstatuoti pirmosios instancijos teismo teisėjo subjektyvųjį šališkumą ir išankstinį nusistatymą dėl ieškovo inicijuojamo ginčo baigties. Taigi vien ši minėta aplinkybė, nesant kitų duomenų, nesudaro pagrindo spręsti, kad teismas buvo šališkas.

_____

Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme, pažymėta, jog šalių procesinio lygiateisiškumo principas reikalauja ne tik to, kad abiem proceso šalims būtų sudarytos vienodos galimybės įrodinėti jų reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu esančias aplinkybes, bet ir to, kad abiem proceso šalims būtų vienodai taikomos įrodinėjimo proceso taisyklės, įskaitant naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimus. Tiek ieškovo, tiek atsakovo apeliacinės instancijos teismui naujai teikiami įrodymai teismo turi būti vertinami pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintas taisykles, todėl vienos proceso šalies pateiktų įrodymų priėmimas savaime nereiškia, kad ir kitos proceso šalies pateikti įrodymai teismo bus pripažinti atitinkančiais CPK 314 straipsnyje įtvirtintas leistinumo sąlygas. Tuo atveju, jei naujai teikiamais įrodymais siekiama atsikirsti į kitos proceso šalies naujai pateiktus ir apeliacinės instancijos teismo priimtus naujus įrodymus, tai sudaro pakankamą pagrindą apeliacinės instancijos teismui konstatuoti esant naujų įrodymų pateikimo būtinybę CPK 314 straipsnio prasme, kadangi tokiu atveju naujų įrodymų pateikimo poreikis nulemtas ne įrodymus teikiančios šalies pareigos rūpintis proceso skatinimu nevykdymo, o naujai atsiradusios procesinės aplinkybės – kitos šalies pateiktų naujų įrodymų priėmimo. Tačiau nagrinėjamoje byloje įrodymai, kuriuos apeliacinės instancijos teismas atsisakė priimti, atsakovo buvo pateikti anksčiau, nei naują įrodymą pateikė ieškovė, jais nebuvo atsikertama į ieškovės apeliacinės instancijos teisme naujai pateiktą ir apeliacinės instancijos teismo priimtą įrodymą, todėl aptariama taisyklė nagrinėjamu atveju negali būti taikoma.