InstitucijosUniversitetai

Ekspertai aptarė Europos Vietos savivaldos chartijos įgyvendinimą

2020 m. rugsėjo 18 d. vyko Europos Vietos savivaldos chartijos nepriklausomų ekspertų grupės (angl. Group of Independent Experts on the European Charter of Local Self-Government) metinis susitikimas, kuris pirmąkart vyko ne Strasbūre esančiuose Europos (Tarybos) rūmuose, o buvo suorganizuotas nuotoliniu būdų. Kadangi Europos Vietos savivaldos chartija, skirtingai nei Europos žmogaus teisių konvencija neturi jos įgyvendinimą prižiūrinčio teismo, todėl šią funkciją dalinai atlieka Nepriklausomų ekspertų grupė, į kurią įeina po vieną tikrąjį ir paprastai du pavaduojančius narius – vietos ir regioninės demokratijos ekspertus, dažniausiai teisininkus arba viešojo administravimo specialistus iš visų 46-ių Europos Tarybos valstybės narių. Lietuvą ekpertų grupėje atstovavo VU Teisės fakulteto docentas Vaidotas A. Vaičaitis.

Nepriklausomų ekspertų grupės pagrindinis vaidmuo yra vietos ir regioninių rinkimų monitoringas bei ataskaitų apie vietinės demokratijos situaciją Europos Tarybos narėse rengimas. Šiuo metu kaip tik yra rengiamas ataskaita (raportas) dėl neseniai Latvijoje įvykdytos vietos savivaldos administracinės reformos ir vietos demokratijos padėties Armėnijoje. Taip pat buvo informuota, kad dėl kelionių ir izoliacijos ribojimo – spalio mėnesį vyksiančių savivaldos rinkimų Ukrainoje monitoringas galės vykti daugiausiai nuotoliniu būdu.

Šio susitikimo pagrindinis tikslas buvo ne tik pristatyti metines ekspertizes ir ataskaitas, bet ir aptarti, kaip Nepriklausomų ekspertų grupė galėtų vykdyti ekspertines ir monitoringo funkcijas pandemijos suvaržymų metu. Susitikimo metu buvo pabrėžta, kad tam, kad šiuo metu nenukentėtų vietos demokratija, būtina rasti tinkamą balansą tarp vadinamųjų pagrindinių žmogaus teisių (teisės į sveikatą) ir pilietinių politinių teisių, ypač rinkimų, asociacijų ir susirinkimų teisių bei žodžio laisvės. Buvo pabrėžta, kad organizuojant rinkimus pandemijos suvaržymų metu, kai kandidatams sunkiau tiesiogiai susitikti su rinkėjais, ypač jaučiamas socialinės žiniasklaidos vaidmens padidėjimas, kurios politinė reklama dažnai yra visai nereguliuojama teisės aktais. Be to, buvo pastebėta, jog daugelyje šalių įvedus ekstremaliosios situacijos teisinį režimą, įvyko gana drastiška valdžios centralizacija, kurios metu stipriai nukentėjo vietos savivalda. Todėl pranešimuose atsispindėjo rekomendacijos valstybės narėms pandemijos metu nepanaikinti valdžios skirstymo į skirtingus (t.y. vietos, regioninį ir centrinį) lygmenis, nes decentralizavus kovos su pandemiją priemonių sistemą, galima pasiekti net geresnį rezultatą, kadangi skirtingose savivaldybėse situacija ir jos suvaldymas gali reikalauti skirtingų priemonių, be to, įvairių lygmenų/pakopų valdymas galėtų garantuoti skaidresnę finansų, skiriamų pandemijos suvaldymui, valdymo kontrolę.

Pranešimai apie konkrečias Europos Tarybos valstybes nares 

Šių metų susitikimo metu buvo pristatyta pranešimas apie 2020 m. birželio 21 d. Serbijoje vykusius savivaldos rinkimus, kurie buvo atkelti iš balandžio mėnesio. Ekspertai kritikavo tam tikrą žiniasklaidos laisvės trūkumą rinkimų metu, be to, apgailestavo, kad vietos savivaldos rinkimų reikšmė nukentėjo todėl, kad tuo pačiu buvo renkamas Serbijos parlamentas, be to, pabrėžta, kad dėl opozicijos vykdyto rinkimų boikoto gerokai sumažėjo dalyvavusių rinkėjų skaičius. Didelio dėmesio sulaukė 2020 m. kovo mėnesį, t.y. pačiame epidemijos įkarštyje, vykusių savivaldos rinkimų Bavarijoje (Vokietijoje) pristatymas. Įdomu tai, kad antrojo rinkimų rato metu čia balsavimas vyko tik paštu, tačiau nežiūrint to, rinkimuose dalyvavo net daugiau rinkėjų nei įprastai. Po šio pranešimo Norvegijos ir kai kurių Balkanų šalių atstovai replikavo, kad jų visuomenėse nėra tokio didelio pasitikėjimo pašto institucija, todėl balsavimas paštu galėtų vykti tik šalia įprasto balsavimo apylinkėse. Tačiau daugiausiai diskusijų sulaukė situacijos po 2019 metų savivaldos rinkimų rezultatų Turkijoje pristatymas, kai po opozicijos kandidatų kai kuriuose miestuose laimėjimo, pastarieji rinkimų rezultatai buvo panaikinti ne teismo, o Turkijos Vyriausiosios rinkimų komisijos, apkaltinant laimėjusius kandidatus terorizmu, o rinkimų laimėtojais pripažįstant antroje vietoje likusius valdančiosios partijos kandidatus. Pasisakymuose buvo pabrėžta, kad po 2016 m. nepavykusio perversmo Turkijoje, vietos demokratijos (kaip ir demokratijos apskritai) situacija kasmet prastėja, tuo tarpu Europos Tarybos įvairių institucijų pareiškimai jokio teigiamo rezultato nepasiekė. Taip pat įdomus buvo pranešimas apie Airijos Limereko (Limerick) mieste pernai vykusios visuotinę gyventojų apklausą dėl tiesioginių mero rinkimų šiame mieste organizavimo: kadangi šio miesto žmonių dauguma tam pritarė, todėl Limerekas jau kitais metais taps pirmuoju Airijos miestu, kuris rinks savo merą tiesiogiai. Beje, čia galima priminti, kad Lietuvoje tiesioginiai merų rinkimai buvo įvesti 2015 metais, Seimui tiesiog pakeitus Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą, nors toks pakeitimas galimai prieštarauja Konstitucijai, kurioje mero pareigybė net nėra numatyta.

Diskusija apie Sostinės įstatymą ir vietos demokratiją konflikto zonose

Kitas įdomus pranešimas susitikimo metu buvo apie rengiamą dokumentą dėl valstybės sostinės teisinio statuso. Šiame dokumente planuojama pateikti rekomendacijas, kad valstybių narių sostinės dėl savo išskirtinės reikšmės valstybėje galėtų turėtų specialų teisinį statusą, kuriame be kita ko galėtų atsispindėti: iš vienos pusės, susitarimas su sostinės savivaldos teritorija besiribojančiomis savivaldybėmis (nes dažnai kyla problemos tarp sostinės ir jos pakraščių savivaldybių dėl gyventojų pajamų mokesčio surinkimo), o iš kitos pusės – su centrine valdžia, kurios pagrindinės institucijos taip pat veikia šios savivaldybės teritorijoje. Beje, čia galima būtų priminti, kad apie Sostinės įstatymo priėmimą Lietuvoje yra diskutuojama jau ne pirmas dešimtmetis, o šią diskusiją suaktyvino pastarųjų mėnesių įtampos tarp Vilniaus savivaldybės ir Vyriausybės, kilusios dėl sostinės Lukiškių aikštės statuso.

Susitikimas baigėsi bendra diskusija (kuri buvo pradėta jau pernai) dėl galimybės vykdyti vietos demokratijos monitoringą tokiose konflikto zonose, kaip Šiaurės Kipras, Pietų Osetija, Abchazija, Padnestrė, Krymas ir Donecko-Luhansko srityse. Diskusijų dalyviai iš tokių šalių kaip Kipras, Gruzija, Moldova ir Ukraina išsakė abejones, ar šiose teritorijose apskritai galima vykdyti minėta monitoringą, nes ten paprastais net nevyksta (ar negali vykti) demokratiniai rinkimai, o jeigu vyksta, tai juose negali dalyvauti į kitas teritorijas ar valstybes pabėgusi ar perkelta vietinių gyventojų dalis. Susitikimas baigėsi su viltimi, kad kitą rudenį ekspertai jau galės susitikti akis į akį.

Back to top button