Institucijos

Ką daryti, jei arbitražiniame susitarime numatyta neveikianti arbitražo institucija?

Pastaraisiais metais Lietuvoje likviduojamos kelios arbitražo institucijos  – Lietuvos arbitražo teismas bei VŠĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas. Akivaizdu, kad dalis verslininkų buvo sudarę arbitražines išlygas, kuriose buvo nurodytos šiandien jau nebeveikiančios arbitražo institucijos. Tad koks šių susitarimų, dėl ginčų sprendimo arbitražu, likimas? Paprasčiausia būtų pasakyti, kad šalys, kilus ginčui, turėtų kreiptis į valstybinį teismą, tačiau sudarydamos arbitražinį susitarimą, jos kaip tik siekė išvengti jų ginčo nagrinėjimo valstybiniame teisme. Tad ar yra įmanoma, kad nepaisant arbitražo institucijos likvidavimo, ginčas vis tiek būtų nagrinėjamas arbitražu?

Tokiu atveju patartina dar nekilus ginčui peržiūrėti sudarytus arbitražinius susitarimus (sutartis, kuriose numatytos arbitražinės išlygos) ir bendru šalių sutarimu juos pakeisti, nurodant veikiančią ir patikimą  nuolatinę arbitražo instituciją. Mat tarp šalių jau kilus nesutarimui ar ginčui, susitarti dėl tokio pakeitimo būtų žymiai sunkiau, o ginčo išsprendimas galėtų užtrukti ilgiau ir pareikalauti daugiau šalių finansinių resursų.

Pasirenkant kitą nuolatinę arbitražo instituciją, svarbu atkreipti dėmesį į tokius institucijos patikimumą atspindinčius elementus, kaip institucijos steigėjus, esamą patirtį ir vykdytos veiklos trukmę, arbitražo procedūros reglamentą, arbitrų sąrašą, skelbiamą institucijos statistiką, teikiamas paslaugas ir pan. Pasaulinė pandemija parodė, kad itin aktualus ir institucijos pasirengimas teikti paslaugas nuotoliniu būdu, o būtent per specialias informacines sistemas, skirtas administruoti arbitražą elektroniniu būdu (per elektroninę bylą).

Vilniaus komercinis arbitražo teismas patikimai veikia jau nuo 2003 metų.  Per šį laikotarpį išnagrinėta daugiau kaip 400 didesnių ir mažesnių ginčų, o Lietuvos apeliacinis teismas yra panaikinęs tik kelis mūsų arbitrų priimtus sprendimus. Šventai saugome šalių bei ginčo konfidencialumą, nes esame įsitikinę, kad nepapasakota Lietuvai verslo ginčo istorija, sudaro palankias sąlygas verslo partneriams išsaugoti savo santykius.

Vilniaus komercinio arbitražo teismas labai vertina savo steigėjų – visų pagrindinių asocijuotų Lietuvos verslo struktūrų pasitikėjimą. Jaučiama, kad vis daugiau pasitikėjimo arbitražu atsiranda ir versle.

 

VILNIAUS KOMERCINIO ARBITRAŽO TEISMAS – TAI:

  • patraukli alternatyva konfidencialiai spręsti tiek tarptautinius, tiek vietinius komercinius ginčus
  • nuolatinė arbitražo institucija, teikianti komercinių ir kitokių ginčų sprendimo arbitražu ir kitais alternatyviais ginčų sprendimo būdais paslaugas
  • patyrusi institucija (daugiau nei 17 metų),  nuo 2003 m. tęsianti veiklą po dviejų nuolatinių Lietuvos arbitražo institucijų – Arbitražo teismo prie asociacijos “Tarptautiniai prekybos rūmai – Lietuva” ir Vilniaus tarptautinio komercinio arbitražo, sukaupusių patirtį nuo 1996 m., – reorganizavimo sujungimo būdu
  • nevalstybinė institucija
  • ne pelno organizacija
  • rekomenduojamų Lietuvos ir užsienio arbitrų, mediatorių sąrašai
  • proceso administravimas lietuvių, rusų ir anglų kalbomis
  • arbitražo sprendimų formos peržiūros institutas
  • laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tvarka iki arbitražo teismo suformavimo (Emergency arbitrator)
  • ginčų, kylančių iš finansinių paslaugų  ir draudimo teisinių santykių, nagrinėjimo tvarka
  • ginčų, kylančių iš sporto teisinių santykių, nagrinėjimo tvarka ir atskiras sporto arbitrų sąrašas (Sporto arbitražas prie VKAT)
  • patogi arbitražo rinkliavų skaičiuoklė
  • ARBIS.lt  – VKAT informacinė sistema, skirta administruoti arbitražo procedūrą elektroniniu būdu, veikianti nuo 2017 m.

 

Vilniaus komercinio arbitražo teismo informacija

 

Back to top button