Tarptautiniame nuotoliniame susitikime – teismų veikla įvairiose valstybėse koronaviruso laikotarpiu

Kaip pasikeitė teismų veikla plintant COVID-19, kokios technologijos naudojamos, ar gali teismo posėdis būti virtualus ir kaip vyksta procesas įvairių valstybių teismuose – tokios temos praėjusią savaitę aptartos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtos organizacijos organizuotame nuotoliniame susitikime.

Jame kartu su 36 valstybių atstovais dalyvavo Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus Meilutis, šio teismo pirmininko padėjėja Milda Bučnytė, Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja Asta Jakutytė-Sungailienė ir bei Nacionalinės teismų administracijos (toliau – NTA) Teisės ir administravimo departamento Teismų veiklos skyriaus patarėja Aurelija Pauliukaitė.

Pasak susitikime dalyvavusios NTA atstovės, susitikime valstybės pasidalino savo įžvalgomis, kaip pasikeitė teismų veikla pasaulinės COVID-19 pandemijos metu.

Nuotoliniame susitikime dalyvavęs Belgijos atstovas minėjo, kad šalyje pamažu švelninamos taikytos ribojimo priemonės ir teisingumo srities, tarp jų ir teismų, institucijos galės pradėti dirbti įprastesne tvarka. Šios šalies atstovas pasakojo, kad viruso plitimo metu teismai nebuvo uždaryti, juose vyko skubūs posėdžiai, buvo sprendžiami neatidėliotini klausimai. Baudžiamojo proceso posėdžiai buvo organizuojami vaizdo konferencijomis, o kiti posėdžiai, informavus šalis, buvo atidėti. Saugantis viruso plitimo buvo draudžiama lankyti kalinius įkalinimo įstaigose. Tačiau kaliniams buvo sudarytos sąlygos nemokamai skambinti, nors iki pandemijos už skambučius pagal Belgijoje galiojančius teisės aktus jie turėdavo susimokėti patys. Belgijos atstovas paminėjo, kad šalyje naudojama elektronine sistema e-Deposit pateikti ir išsiųsti dokumentus pasiteisino – šiuo periodu labai išaugo elektroninių dokumentų skaičius.

Diskusijoje dalyvavęs Airijos atstovas informavo, kad visas teisingumo sektorius tokiu metu susiduria su iššūkiais ir turi prisitaikyti. Bylų nagrinėjimas pandemijos metu Airijoje buvo sustabdytas ir sprendžiami tik skubūs atvejai. Pavyzdžiui, susiję su šeimos santykiais, baudžiamosiose bylose – suėmimo, ekstradicijos klausimai. Airijos atstovas atkreipė dėmesį, kad iki pandemijos Airijos teismuose mažai naudotasi šiuolaikinių technologijų teikiamomis galimybėmis, tačiau per keletą pandemijos savaičių Airijos teisingumo sektorius šioje srityje labai pasistūmėjo – pradėjo vykdyti projektą, pagal kurį bandoma organizuoti vaizdo konferencijas nagrinėjant civilines bylas.

Apie 2 tūkstančiai organizuotų vaizdo konferencijų, 10 tūkst. dirbančiųjų nuotoliniu būdu teisingumo srityje – tokius duomenis pateikė susitikime dalyvavęs Prancūzijos atstovas. Šalyje taikomos priemonės dėl socialinės distancijos tapo iššūkiu Prancūzijos teismų sistemai. Nuotoliniai posėdžiai buvo organizuojami ne tik vaizdo konferencijų būdu, bet ir telefoninių ryšių priemonėmis. Anot Prancūzijos atstovo, labai svarbu ir tai, kad taikomi ribojimai ir suvaržymai nepažeistų pagrindinių žmogaus teisių. COVID-19 pandemijos metu buvo priimti sprendimai dėl procesinių terminų atidėjimo arba sustabdymo.

Susitikime dalyvavęs Jungtinės Karalystės atstovas pritarė, kad, kaip ir Prancūzijoje, aktyviai naudojamos skaitmeninės priemonės – teismo posėdžiuose taikomos garso ir vaizdo technologijų galimybės.

Latvijos atstovas informavo, kad šalies Vyriausybė ir Parlamentas gana anksti ėmėsi apsaugos nuo COVID-19 priemonių, todėl situacija šalyje šiuo metu yra stabili ir pamažu imamasi nustatytų suvaržymų mažinimo priemonių. Kolega iš Latvijos pasakojo, kad teisingumo sistemos darbuotojai daugiausiai dirbo nuotoliniu būdu, teismai toliau tęsė veiklą, organizuodami rašytinius procesus ir nuotolinius posėdžius. Latvijos atstovo nuomone, po viruso pandemijos sukeltos krizės teisingumo sistema tobulės, teismai nebus siejami su fiziniu teismo pastatu, jis persikels į virtualią erdvę. Latvijos atstovo nuomone, aktualu ir tai, kad viruso plitimas nesukeltų didelių ekonominių sunkumų, nes tuomet padidėtų ir teismų darbo krūvis, žymiai padidėtų bankroto, darbuotojų atleidimo ir kitų bylų.

Europos Komisijos atstovas susitikime pažymėjo, kad susidariusi situacija dėl pandemijos – tai „streso testas“ valstybėms narėms teisingumo srityje – valstybių taikomos priemonės turi užtikrinti teisinės valstybės, demokratijos ir kt. pamatinius principus ir būti proporcingos. Jo nuomone, skaitmeninių priemonių taikymas – esminis dalykas šiuolaikinėje teisingumo sistemoje, skaitmenizacijos proceso vystymas turi būti prioritetinis tikslas. Skaitmenizacijai Europos Komisija skiria finansavimą, pavyzdžiui, tobulinama portalo e-justice veikla, teisėjų ir teisingumo sistemos darbuotojams organizuojami mokymai IT įgūdžių gerinimo srityje ir pan. Anot Europos Komisijos atstovo, svarbus aspektas modernizuojant teisingumo sistemos veiklą – naudojantis informacinėmis technologijomis užtikrinti esminių teisių apsaugą, kaip pavyzdžiui, baudžiamajame procese advokato ir kliento bendravimo konfidencialumo reikalavimą.

Nuotoliniame susitikime dalyvavęs Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus Meilutis pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teismai išsiskiria tuo, jog yra susikūrę Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP), kuriuo naudojantis jau nuo 2013 m. galima pateikti dokumentus teismui saugiu elektroniniu būdu, todėl krizės laikotarpiu Lietuvos teismams nereikėjo kurti naujų specializuotų platformų. Dabar sprendžiama, kaip šią sistemą patobulinti pritaikant ir baudžiamosioms byloms.

NTA atstovė A. Pauliukaitė taip pat akcentavo EPP reikšmę ir pažymėjo, kad proceso šalys civilinėse ir administracinėse bylose aktyviai teismams teikia dokumentus elektronine forma. Pavyzdžiui, 2019 m. vien elektronine forma procesai buvo vedami apie 74 proc. civilinių ir administracinių bylų. Proceso dalyvių dalyvavimo teismo posėdžiuose, liudytojo apklausos užtikrinimas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip) leidžia teigti, kad susitikime dalyvavusių šalių kontekste Lietuvos teismų sistemoje taikomos priemonės (taip pat ir pasaulinės COVID-19 pandemijos metu) laikytinos pažangiomis ir toliau turi būti plėtojamos. Lietuvoje dėl pandemijos paskelbus karantiną teismų veikla nesustojo – toliau vyko rašytiniai teismo posėdžiai, žodžiu bylos nagrinėtos skubiais atvejais. Teismai, siekdami užtikrinti proceso dalyvių teises ir teisėtus kuo greitesnio proceso lūkesčius, lanksčiai taikė galimybę organizuoti nuotolinius teismo posėdžius, naudojantis ne tik centralizuota teismų sistemos vaizdo konferencine įranga, bet ir kitomis vaizdo konferencijų programomis, telefoniniu ryšiu. Manytina, kad dėl šios pasaulinės sveikatos krizės kilę iššūkiai šalių teisingumo sistemoms taps akstinu tarptautinėms bei Europos Sąjungos institucijoms ne tik toliau tęsti jau anksčiau pradėtas diegti informacinių technologijų taikymo teismuose priemones, bet ir paspartins šį procesą, ir jis taps vienu iš prioritetinių tikslų.

„Lietuva gana gerai atrodo visų valstybių kontekste, mes turėdami elektronines civilines bylas iš tikrųjų galėjome ir galime beveik nenutrūkstamai dirbti. Diskusijos dalyviai taip pat kalbėjo apie “new normal” po pandemijos: kas tai bus? gal tikrai daugiau teisingumo vykdymo paslaugų galima teikti nuotoliniu būdu ir toliau? Tai verčia mus susimąstyti, kad Lietuvai trūksta reglamentavimo nuotoliniams posėdžiams pravesti, teisėjams kyla daug klausimų, kaip toks posėdis turėtų vykti ir pan. Sakyčiau, kad ši diskusija turėtų mus skatinti ir toliau žengti skaitmenizavimo keliu“, – teigia Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja Asta Jakutytė–Sungailienė.

Šis tarptautinis nuotolinis susitikimas, kuriuo metu valstybių atstovai (vienu metu per Zoom programą buvo prisijungę net 110 dalyvių) dalinosi savo praktika Covid-19 krizės laikotarpiu, patvirtino, kad bylos gali būti nagrinėjamos kokybiškai bei užtikrinant svarbiausias žmogaus teises ir nuotoliniu būdu. Kauno apygardos teismo pirmininko padėjėja Milda Bučnytė pažymėjo, kad susitikimo metu buvo pateikta ir sektinų pavyzdžių: Pietų Korėjos atstovas nurodė, kad krizės laikotarpiu buvo lanksčiau žiūrima į juridinių asmenų nemokumo iniciavimo procedūrą, juridinio asmens vadovui prailginant laiką, kuomet jis turi pareigą kreiptis dėl įmonės nemokumo, siekiant padėti verslui ir kad kuo mažiau nukentėtų kreditorių interesai.

Nuotolinio susitikimo dalyviai iš Italijos, Kanados, JAV, Jungtinių Arabų Emyratų, Čilės, Turkijos, Slovakijos, Maroko akcentavo, kad pasaulinės pandemijos metu taiko ir ieško būdų, kaip naudoti technologijas, vaizdo konferencijas ir skaitmenines priemones teisingumo srityje, įvertindami itin svarbų aspektą – kad taikant šias technologijas būtų užtikrintas duomenų saugumas ir garantuotos pagrindinės žmogaus teisės.

Nacionalinės teismų administracijos informacija