LAT apie teismų teisę sustabdyti savo bylos nagrinėjimą, kai skirtingų valstybių narių teismuose nagrinėjami susiję ieškiniai
Civilinėje byloje kilo ginčas dėl civilinės bylos teismingumo ir Anglijoje bei Lietuvoje pareikštų ieškinių tapatumo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų kolegija nutartyje atkreipė dėmesį, kad ES Reglamento Nr. 1215/2012 21 konstatuojamojoje dalyje įtvirtinta, kad, siekiant darnaus teisingumo vykdymo, reikia sumažinti vienu metu vykstančių procesų galimybę ir užtikrinti, kad skirtingose valstybėse narėse nebūtų priimami nesuderinami sprendimai. Turėtų būti nustatytas aiškus ir efektyvus lis pendens atvejų ir susijusių ieškinių išnagrinėjimo mechanizmas, kuris taip pat padėtų išvengti dėl nacionalinių skirtumų atsirandančių problemų, kai reikia nustatyti momentą, kada byla yra laikytina esančia teismo žinioje.
Nutartyje pabrėžta, kad Reglamento Nr. 1215/2012 9 skirsnis reglamentuoja lis pendens (29 straipsnis) ir susijusių ieškinių (30 straipsnis) atvejus. Teisėjų kolegija pasisakė, jog Reglamento Nr. 1215/2012 29 ir 30 straipsniai sprendžia konfliktuojančių skirtingose Europos Sąjungos valstybėse priimtų teismo sprendimų problemą, užkirsdama kelią teismo procesams, kuriuose tokie sprendimai gali būti priimti. Abi teisės normos paremtos suteikiančia pirmenybę teismui, kuriame procesas pradėtas pirmiausia. Vis dėlto skiriasi Reglamento Nr. 1215/2012 29 ir 30 straipsnių taikymo kriterijai. Lis pendens taisyklės taikymas siejamas su šalių, ieškinio pagrindo ir bylos dalyko tapatumu, o Reglamento Nr. 1215/2012 30 straipsnyje įtvirtinta savarankiška susijusių ieškinių kategorija – su šios normos 3 dalyje įtvirtintais kriterijais. Reglamento Nr. 1215/2012 29 straipsnyje įtvirtintos lis pendens taisyklės yra imperatyvios, o 30 straipsnis veikia teismo diskrecijos pagrindu.
Atsižvelgdama į ESTT praktiką, teisėjų kolegija sprendė, jog tam, kad galima būtų konstatuoti esant pagrindą taikyti lis pendens taisyklę pagal Reglamento Nr. 1215/2012 29 straipsnio 1 dalies nuostatą, turi būti konstatuojama, kad skirtingose valstybėse narėse pradėtose bylose sutampa bylos šalys, ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, kuris suprantamas kaip apimantis ne tik faktines aplinkybes, bet ir teisės normą, kurios pagrindu reiškiamas reikalavimas. Tam, kad galima būtų konstatuoti ieškinio pagrindo sutapimą, turi būti įvertinamos ne tik kiekviename ieškinyje nurodomos faktinės aplinkybės, bet turi būti atsižvelgiama ir į teisės normą, kuria grindžiamas atitinkamas ieškinys. Net sutampant faktinėms aplinkybėms, bet skiriantis teisės normai, kuria grindžiamas ieškinys, nebus teisinio pagrindo konstatuoti ieškinio pagrindo sutapimo.
Tuo atveju, kai netenkinami lis pendens taisyklės taikymo kriterijai, tačiau yra pagrindas konstatuoti, kad skirtingų valstybių narių teismuose pradėtos bylos yra pakankamai glaudžiai susijusios, siekiant išvengti skirtingose ES valstybėse narėse teismuose galinčių atsirasti priešingų sprendimų, turėtų būti nagrinėjama, ar yra pagrindas taikyti kitą Reglamento Nr. 1215/2012 normą, reglamentuojančią susijusių ieškinių konkurenciją, o konkrečiai 30 straipsnio 1 dalį, suteikiančią teismui, į kurį kreiptasi vėliau, teisę sustabdyti savo bylos nagrinėjimą, kai skirtingų valstybių narių teismuose nagrinėjami susiję ieškiniai.
Teismui nusprendus bylą sustabdyti Reglamento Nr. 1215/2012 30 straipsnio pagrindu, įsiteisėjus teismo sprendimui anksčiau pradėtoje byloje kitoje ES valstybėje narėje, Lietuvoje bylą nagrinėjantis teismas, šiuo pagrindu atnaujinęs bylos nagrinėjimą, turėtų išanalizuoti ir įvertinti Jungtinės Karalystės teismo pateiktą atitinkamų bylos aplinkybių teisinį kvalifikavimą. Tuo atveju, jeigu pagal atitinkamas byloje nustatytas faktines aplinkybes būtų teisinis pagrindas ginčą kvalifikuoti taip pat, kaip jį kvalifikavo Jungtinės Karalystės teismas, bylą nagrinėjantis teismas turėtų bylą reikalavimų, kurie išspręsti Jungtinės Karalystės teismo, dalyje nutraukti.
Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinės instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes dėl ieškinių (ne)tapatumo „Spyker“ ir SYZ epizoduose ir šio teismo atliktą teisinį vertinimą dėl lis pendens buvimo šiuose epizoduose, sprendė, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikydamas Reglamento Nr. 1215/2012 29 straipsnio nuostatas pagrįstai sprendė, jog apygardos teisme ieškovo pareikštas ieškinys atsakovams „Spyker“ ir SYZ epizoduose nėra tapatus Anglijos teisme pareikštam ieškiniui. Tačiau kadangi teismai netinkamai taikė Reglamento Nr. 1215/2012 normas, spręsdami dėl lis pendens taisyklės taikymo HSBC ir BJB epizoduose, šioje dalyje apeliacinės instancijos teismo nutartis palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo nutartis palikti nenagrinėtą ieškinį dėl šių dviejų epizodų naikintinos, byla grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Kasacinis teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje netenkinami Reglamento Nr. 1215/2012 29 straipsnyje įtvirtinti lis pendens kriterijai, nepaisant to, yra akivaizdu, kad abiejų valstybių teismuose pareikšti reikalavimai atitinka sąsajumo kriterijus pagal Reglamento Nr. 1215/2012 30 straipsnį, ypač atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos teisme pareikšti reikalavimai suformuluoti alternatyviai (naudojantis skirtingais Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintais teisių gynimo būdais). Pažymėta, kad nagrinėjamoje byloje ieškinių sąsajumą lemia visų pirma giminingos Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje pradėtų bylų faktinės aplinkybės, todėl galima sprendimų prieštaravimo rizika, galima res judicata ir prejudicinė galia. Tokiomis aplinkybėmis, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, svarstytinas klausimas dėl Reglamento Nr. 1215/2012 30 straipsnio taikymo ir nagrinėjamos bylos stabdymo.
