Advokato profesijos ateitis: prestižas ar išnykimas?
Ar advokato profesiją vis dar galima laikyti prestižine? Kaip advokatų kontorų darbą ateityje pakeis skaitmenizacija? Galbūt advokatų išvis neliks? Į šiuos klausimus bandyta atsakyti kasmetinėje LJAA ir Lietuvos advokatūros konferencijoje, šiais metais pavadintoje „Ateities teisinių paslaugų teikėjas: advokatų kontora, advokatas „freelanceris“, įmonės teisininkas ar AI? Ar advokato statusas vis dar svarbus?“. Konferencijos metu teisininkai aptarė advokato kaip profesijos šiandieninius iššūkius, skaitmenizacijos tendencijas bei apdovanojo labiausiai nusipelniusį jaunąjį advokatą ir advokato padėjėją.
Pirmojoje diskusijų panelėje advokatai ir advokatų padėjėjai diskutavo apie advokato, kaip profesijos, prestižą bei advokato statuso svarbą. Lietuvos advokatūros atstovas Marius Liatukas konferenciją pradėjo teiginiu, jog advokatas yra ne profesija, o gyvenimo būdas. Esą jo padermė yra tarnauti, o kai tai pamirštama, tenka apie prestižą diskutuoti: „prieš čia ateidamas internete į paiešką suvedžiau „rinktis advokatą ar vidinį teisininką?” Mane nustebino, kad rezultatai pirmuose puslapiuose buvo apie tai, kokią profesiją rinktis žmogui, o ne ką rinktis klientui. Ne advokatai su teisininkais turi diskutuoti, kas yra prestižinė profesija, o klientai – kas jiems yra prestižas, vidinis teisininkas ar advokatas. Tai bus prestižinė profesija, jei sukursime naudą klientui. Juk ne licenzijos ir leidimai prestižą kuria.”
Advokato, VU Teisės fakulteto docento Justino Usonio nuomone, advokato profesijos prestižas atsiskleidžia per teises, dėl kurių jį renkasi klientas. Visų pirma, advokatai neprivalo daryti „nesąmonių”, kurias liepa klientas, priešingai nei įmonių teisininkai. Antra, advokatai privalo turėti ne tik universitetinį išsilavinimą, bet ir licenziją, tai garantuoja jų profesionalumą. Trečia, advokatas turi teisę į paslaptį – kliento atneštos žinios yra užrakinamos įstatymu. Ketvirta, advokatas turi teisę rinkti informaciją. Be to, advokato negalima versti liudyti prieš klientą. Tačiau „ORLEN Lietuva” teisės departamento vadovė Renata Beržanskienė įvardino ir įmonių, bendrovių teisininkų darbo pranašumus: „konkurencingoje aplinkoje nereikia ieškoti klientų, darbuotojai turi aiškų darbo ir laisvalaikio balansą, yra įsigilinę į vieną specifinį sektorių.”
LJAA Norvegijos skyriaus atstovė Sandra Latotinaitė bei Airijos skyriaus atstovė Simona Mulligan pristatė advokatų darbo tendencijas šiose Europos šalyse. Pasak S. Latotinaitės, advokato profesija Norvegijoje yra vienareikšmiškai pranašesnė ir jos prestižas didesnis, nei įmonės teisininkų, kadangi Norvegijoje advokatų atlyginimas yra ženkliai didesnis, šios licenzijos neturintys teisininkai neturi galimybės atstovauti klientų interesų teisme (išskyrus pirmos instancijos teismus gavus atskirą teismo leidimą), be to, advokatūros egzaminas yra nuotolinis ir lengvai įveikiamas, jo metu galima konsultuotis su kolegomis ir ieškoti informacijos visuose šaltiniuose. Tuo metu Airijoje, pasak S. Mulligan, įmonės teisininkas privalo būti advokatas, tad pasirinkimas dirbti kontoroje ar konkrečioje organizacijoje priklauso nuo asmeninių teisininkų prioritetų dirbti su daug klientų ar atstovauti vieną organizaciją.
LJAA valdybos narė, advokatė Marta Matiukevič ir LJAA Druskininkų, Alytaus ir Marijampolės skyriaus atstovas, advokato padėjėjas Karolis Kaklys atkreipė dėmesį į advokatų padėjėjų situacijos Lietuvoje problematiką bei advokatūros egzamino trūkumus. „Užsienyje kandidatai į advokatus laiko egzaminą spręsdami realias teisines bylas. Tai yra logiška, nes jis turėtų patikrinti galimybes dirbti advokato darbą. O pas mus egzaminas yra labai sunkus, jam reikia ruoštis absoliučiai viską, nėra jokios programos, jį išlaiko sąlyginai mažai žmonių. Laikydami egzaminą teisininkai nešasi lagaminus su teisės aktais. Juk realybėje taip nėra, tam yra kompiuteriai. Mūsų bendruomenei trūksta didesnio dialogo tarp advokatų ir advokatų padėjėjų šia tema”,– pasakojo K. Kaklys.
Antrojoje diskusijų panelėje diskutuota apie advokatų kontorų verslo modelio transformaciją skaitmeniniame amžiuje. Advokato dr. Tomas Kontauto suvokimu, skaitmenizacijos tikslas – atlaisvinti laiką ir teisininko darbą sukoncentruoti į sudėtingas kūrybines užduotis. Tam pasiekti bandoma neatsilikti nuo pokyčių ir skatinti novatorišką kultūrą kontoros viduje. Pasak jo, ateityje skaitmenizacija bus naudojama duomenų valdymo, automatizavimo, revizijos srityse, įsivyraus teisinių auditų, sandorių ciklo valdymo, procesų robotizavimo įrankiai, sistemos dideliam informacijos kiekiui per trumpą laiką apdoroti, teisinės informacijos paieškos sistemos ir taip toliau.
Programos „Aberlo” bendraįkūrėjo Aido Kavaliausko nuomone, motyvacija skaitmenizuotis atsiranda dėl augančio duomenų kiekio, naujų verslo modelių, beiskeičiančių klientų bei advokatų kartos lūkesčių. Esą 45 proc. advokatų kontorų jau naudoja Legaltech sprendimus. „Skaitmenizacija ateityje bus neišvengiama, matysime masinius ir prieinamus plačiai auditorijai sprendimus. Tiesa, teisininkų technologijos nepakeis, bet suteiks galimybę siekti naujos kokybės”,– teigia A. Kavaliauskas.
VU Teisės fakulteto docento dr. Rimanto Simaičio teigimu, mes jau gyvename skaitmeninėje eroje: „Nebepamenu, kada paskutinį kartą nešiausi popierinę informaciją į teismą. Viskas skaitmenizuota. Iš klientų taip pat gauname labai mažai fizinių dokumentų. Matome, kad kontorose naudojamos įvairios programos, o nuo dabar praėjus dar 5-10 metų pastebėsime dar ryškesnes transformacijas, dėl kurių sumažės jaunųjų teisininkų poreikis, nes administracinio darbo mažiau bus, reikės daugiau technologijų veikimą prižiūrinčių specialistų, atsiras nauji kainodaros modeliai. Pavienės kontoros turės labiau specializuotis arba dirbti tuose regionuose, kur yra didesnė skaitmeninė atskirtis, norėdamos išlikti ir pinigus uždirbti efektyviau.”
Advokatas dr. Andrius Smaliukas papasakojo apie Oksfordo mokslininko Richard Susskind prognozę teisininkų ir konkrečiai advokatų ateičiai. Pasak jo, išnyks mažos ir vidutinės advokatų kontoros, išliks tik didžiosios kontoros ir jos stiprės bei dirbs tik su vadinamais „big tickets” atvejais. Įprastus darbus klientai pasidarys patys. Tačiau jauniems teisininkams neverta nusivilti, nes skaitmeninis pasaulis atneš daug naujų galimybių. A. Smaliuko teigimu, kelių partnerių kontoros taip pat turės savo nišas, tačiau jos pasikeis. Jis jų būsimas sferas išskyrė į keturias grupes: klientų gynybą baudžiamojoje teisėje, atstovavimą žmogaus teisių klausimais, ginčų arbitravimą ir dalyvavimą klientų korporatyviniame valdyme.
Konferencijos metu taip pat pirmą kartą įteikti metų advokato padėjėjo ir metų jaunojo advokato apdovanojimai. Laimėtojai buvo atrinkti atsižvelgiant į žinomumą, visuomeninę veiklą, reputaciją, dalyvavimą organizaicijų veikloje ir kitus profesinius aspektus. Metų advokato padėjėja buvo išrinkta Rūta Tikuišytė (informaciją apie įvykdytas veiklas rasite čia), o metų jaunuoju advokatu paskelbtas Martynas Antanaitis (informaciją apie įvykdytas veiklas rasite čia).
