LAT: asmens teisė į teisminę gynybą turėtų būti užtikrinta arba eismo įvykio vietos teisme, arba Lietuvos Respublikos teisme, kuriame reiškiamas atgręžtinis reikalavimas

Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (ieškovas) nurodė, kad Italijoje dėl trečiojo asmens, vairavusio transporto priemonę, kaltės įvyko eismo įvykis. Eismo įvykis įvyko trečiajam asmeniui, UAB „Transtira“ (atsakovė) samdomam darbuotojui, einant darbines pareigas. Atsakovė buvo atsakinga už transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą, tačiau tokia sutartis nebuvo sudaryta. Kadangi eismo įvykis įvyko Italijoje, o Lietuvoje registruota transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, Italijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą nukentėjusiems asmenims ir pateikė virš 15 tūkst. Eur reikalavimą Lietuvos draudikų biurui. Ieškovas, sumokėjęs virš 15 tūkst. Eur sumą, kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas grąžinti Italijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtą sumą, tačiau ši neįvykdė reikalavimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad gali susiklostyti situacija, kai valdytojas nemano esąs atsakingas dėl eismo įvykio, o apie įvykusią žalos administravimo procedūrą ir jos metu tretiesiems asmenims sumokėtas sumas sužino tik Lietuvos draudikų biurui pareiškus regresinį ieškinį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas tiek į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek į Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek į civilinio proceso teisės normų garantuojamą asmens teisę kreiptis į teismą, šią situaciją išaiškino nurodydamas, kad tokio pobūdžio bylose, kai sprendžiama dėl neapdraustos transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės dėl eismo įvykio ir tokio įvykio metu nukentėjusiems asmenims padarytos žalos atlyginimo, galimybė asmenims pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą gali būti suteikta eismo įvykio vietos valstybės teisme arba, kai tokia galimybė nėra suteikiama ar teismo procesas eismo įvykio vietos valstybėje nevyksta, turi būti sukurtos sąlygos pateikti savo paaiškinimus teisme, nagrinėjančiame regresinio reikalavimo bylą. Kitaip tariant, asmens teisė į teisminę gynybą turėtų būti užtikrinta arba eismo įvykio vietos teisme, arba teisme, kuriame reiškiamas atgręžtinis reikalavimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017 42 punktą).

Plėtodamas kasacinio teismo praktiką, kasacinis teismas nagrinėjamoje byloje ypatingą dėmesį skyrė klausimams, susijusiems su nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykių reglamentavimo reikšme, sprendžiant Lietuvos draudikų biuro regresinį reikalavimą už eismo įvykį atsakingam asmeniui, ir užsienio valstybėje priimtų teismo sprendimų sukeliamiems teisiniams padariniams, sprendžiant tokį reikalavimą.

Nagrinėjamoje byloje atkreiptas dėmesys į tai, kad teisės aktuose nėra nustatyta nei eismo įvykio vietos valstybės draudikų biuro, nei Lietuvos draudikų biuro pareiga informuoti galimai už eismo įvykį atsakingus asmenis apie eismo įvykio valstybėje vykstantį teismo procesą, todėl draudikų biurai turėtų būti patys suinteresuoti tokius asmenis tinkamai informuoti apie eismo įvykio vietos valstybėje vykstančius teisminius procesus, taip suteikti galimybę visiems suinteresuotiems asmenims dalyvauti teismo procese.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad Italijos nacionalinis draudikų biuras yra atsakingas už jo valstybėje įvykusio eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo procedūrą, nereiškia, kad Italijos draudikų biuras turi teisę atstovauti Italijos teismuose atsakovės (žalos padariusio asmens) interesams, atlikti už ją procesinius ir kitokius veiksmus ir taip įgyvendinti šio asmens teisę į teisminę gynybą.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl to, kokius teisinius padarinius galėjo sukelti Italijos teismo sprendimai Lietuvos teisme pareikštam prievolę įvykdžiusio nacionalinio draudikų biuro regresiniam reikalavimui, atkreipė dėmesį į tai, jog atitinkamoje valstybėje priimto sprendimo teisinė galia įprastai apsiriboja šios šalies teritorija. Tam, kad teismo sprendimas sukeltų teisinius padarinius kitoje valstybėje, įprastai reikalinga tokį teismo sprendimą pripažinti. Sąlygos, pagal kurias tarp skirtingų valstybių pripažįstami ir vykdomi teismo sprendimai, yra išdėstytos skirtingose teisės aktų grupėse – Europos Sąjungos reglamentuose (konkrečiai, Reglamente Nr. 44/2001 ir (ar) Reglamente Nr. 1215/2012), tarptautinėse sutartyse bei nacionalinėse proceso teisės normose.

Pagal bendrą Reglamentuose nustatytą taisyklę, Italijos teismų sprendimai turėtų būti pripažinti ir jų teisiniai padariniai turėtų būti automatiškai ir be specialių procedūrų taikomi Lietuvoje pagal įstatymą. Tokie sprendimai turėtų prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje.

Nors byloje sprendžiamas žalos atlyginimo regreso tvarka klausimas, tačiau šio reikalavimo pagrindą sudaro Italijos teismų sprendimai ir juose konstatuotos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl teismai, spręsdami dėl ieškovo reikalavimo pagrįstumo, turėjo vertinti, ar pagal taikytiną atitinkamą Europos Sąjungos reglamentą yra pagrindas juos (ne)pripažinti. Tik nustačius, kad Italijos teismų procesiniai sprendimai atitinka teisines pripažinimo sąlygas, šie procesiniai sprendimai būtų vertinami kaip turintys teisinę galią nagrinėjamoje byloje.

Pagal bendras savo turiniu Reglamento Nr. 44/2001 34 straipsnio 2 dalies, atitinkamai Reglamento Nr. 1215/2012 45 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatas, teismo sprendimas nepripažįstamas, jei teismo sprendimas priimtas atsakovui laiku ir tinkamu būdu neinformavus apie bylos iškėlimą, kad jis galėtų pasirengti savo gynybai, išskyrus atvejus, kai atsakovas neužginčijo teismo sprendimo, nors turėjo galimybę tai padaryti.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad dėl to, jog atsakovė nebuvo informuota apie užsienio valstybėje vykstantį teismo procesą, jai nebuvo sudaryta galimybė gintis, o Italijos draudikų biuras nėra įgaliotas atstovauti jai ar trečiajam asmeniui, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką atsakovei turi būti sukurtos sąlygos pateikti savo paaiškinimus teisme, nagrinėjančiame regresinio reikalavimo bylą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad teismai plačiau neanalizavo, nevertino atsakovės pateiktų argumentų, pripažindami atsakovės atsakomybės sąlygas rėmėsi tik Italijos teismų procesiniais sprendimais, kuriuose nuspręsta dėl byloje nedalyvavusių asmenų teisių ir pareigų, šių procesinių sprendimų neįvertindami pagal aktualias Europos Sąjungos Reglamentų nuostatas, todėl bylą grąžino nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija