LAT: darbo sutarties šalies sutikimas nutraukti darbo sutartį darbo sutarties šalių susitarimu gali būti išreikštas ir tą pačią dieną, tačiau svarbu, kad tai atitiktų tikrąją šalies valią

Ieškovė UAB „Ecoservice Klaipėda“ prašė teismo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos (Komisija) 2018 m. kovo 12 d. sprendimo dalį, kuria šalių susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo pripažintas negaliojančiu; konstatuota, kad šalių darbo sutartis nutraukta Komisijos sprendimo įsiteisėjimo dieną; išieškota iš ieškovės atsakovės T. B. naudai 78,12 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki Komisijos sprendimo priėmimo dienos; išieškota 1172,28 Eur vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną priverstinės pravaikštos mėnesį nuo Komisijos sprendimo priėmimo dienos iki Komisijos sprendimo įvykdymo dienos; išieškota 3516,84 Eur kompensacija dėl atsakovės atleidimo.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai, apeliacinės instancijos teismas naikino pirmosios instancijos teismo sprendimą, priėmė naują – ieškinį atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip: „Ieškinį tenkinti visiškai. Uždarosios akcinės bendrovės „Ecoservice Klaipėda“ ir T. B. 2018 m. sausio 9 d. susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinti teisėtu“.

Kasacinis teismas pasisakė, kad jeigu po darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, priėmimo bent viena iš ginčo šalių per įstatyme nustatytą terminą pareiškia teisme ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio yra priimtas darbo ginčų komisijos sprendimas, išnagrinėjimo, tai darbo ginčų komisijos sprendimas lieka neįsiteisėjęs, netampa privalomas ir neįgyja vykdomojo dokumento statuso (nekalbant apie atvejus, kai sprendimas ar jo dalis turi būti įvykdyti skubiai) bei pagal įstatymą netenka galios, kai įsiteisėja teismo sprendimas. Tokiu atveju individualų darbo ginčą dėl teisės iš esmės išsprendžia teismas savo priimamu procesiniu dokumentu – sprendimu, o darbo ginčo išnagrinėjimas darbo ginčų komisijoje reiškia, kad buvo įgyvendinta įstatyme įtvirtinta asmens teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgijimo sąlyga. DK 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios, kad teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės ir kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta, o iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja ir iš esmės.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė apskundė teismui ir prašė panaikinti Komisijos sprendimą, kuriuo buvo išnagrinėtas individualus ieškovės ir jos buvusios darbuotojos, atsakovės šioje byloje, darbo ginčas. Darbo ginčų komisijos sprendimu buvo pripažintas negaliojančiu darbo santykių dalyvių susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo, darbuotojos naudai priteistos piniginės išmokos. Pagal ieškovės pareikštą reikalavimą bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino ir panaikino darbuotojos (atsakovės) naudai priimtą darbo ginčų komisijos sprendimą; apeliacinės instancijos teismas ieškovės reikalavimą atmetė, pripažino darbo ginčų komisijos išvadų pagrįstumą. Taigi bylą nagrinėję teismai atliko darbo ginčų komisijos sprendimo patikrą.   Atsižvelgdama į individualių darbo ginčų nagrinėjimo procesines taisykles, individualaus darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo darbo ginčų komisijoje ir teisme santykį, kai darbo ginčas darbo ginčų komisijos sprendimu buvo išspręstas iš esmės, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjusių teismų procesiniai sprendimai, kuriais atlikta darbo ginčų komisijos sprendimo patikra, nesuderinami su kasacinio teismo formuojama praktika dėl individualių darbo ginčų nagrinėjimo.

Tačiau, nepaisant to, kad šioje byloje individualių darbo ginčų nagrinėjimo procesinės taisyklės nebuvo tinkamai pritaikytos ir bylą nagrinėję teismai atliko darbo ginčų komisijos sprendimo peržiūrą, t. y. priėmė procesinius sprendimus dėl darbo ginčų komisijos sprendimo galiojimo, nors darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, spręstina, ar toks procesinių taisyklių netinkamas pritaikymas galėjo lemti neteisingą bylos išsprendimą.

Pagal DK 54 straipsnio 1 dalį darbo sutarties nutraukimo iniciatyvos teisę turi bet kuri darbo sutarties šalis; pasiūlymas nutraukti darbo sutartį pateikiamas raštu išdėstant darbo sutarties nutraukimo sąlygas (2 dalis); sutikimą su pateiktu pasiūlymu kita darbo sutarties šalis taip pat išreiškia raštu (3 dalis). Sutarusios nutraukti sutartį, šalys gali sudaryti raštišką susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo, toks darbo sutarties šalių sudarytas susitarimas (ar darbo sutarties šalies raštu išreikštas sutikimas su pasiūlymu nutraukti darbo sutartį) pabaigia šalių darbo sutartį (4 dalis). Taigi darbo sutarties pabaiga šiuo pagrindu galima, kada darbo sutarties šalių susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo yra išreikšta tikroji suderinta šalių valia. Šalių susitarimas nutraukti darbo sutartį – tai darbo sutarties šalims priimtinas sprendimas, priimamas įvertinus situaciją, galimus variantus ir padarinius. Esant ginčui teisme, tai, ar susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo yra išreikšta tikroji suderinta šalių valia, nustatoma, atsižvelgiant į bylos duomenis apie atitinkamos šalies valios susiformavimą ir tam įtakos turėjusias aplinkybes, valios išraišką rašytiniame pasiūlyme nutraukti darbo sutartį, sutikimo su pasiūlymu nutraukti darbo sutartį išreiškimą, valios išraišką rašytiniame susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo, DK 54 straipsnyje nustatytų procedūrų laikymąsi bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes.

Tiek nutraukiant darbo sutartį šiuo pagrindu, tiek vėliau ginčijant darbo sutarties nutraukimo teisėtumą ir pagrįstumą esminę reikšmę turi tai, ar buvo išreikšta tikroji suderinta šalių valia dėl darbo sutarties nutraukimo. Konstatavus suderintos valios dėl darbo sutarties nutraukimo trūkumą, darbo sutarties nutraukimas šiuo pagrindu negali būti pripažįstamas teisėtu. Sprendžiant ginčą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, kiekvienu atveju būtina individualiai atsižvelgti į bylos duomenis apie atitinkamos šalies valios susiformavimo aplinkybes, ar asmens valia nebuvo nulemta neleistinomis priemonėmis, ekonominio pobūdžio ar psichologiniu darbdavio spaudimu; ar pasiūlymas darbuotojui dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu buvo išreikštas suprantamai ir aiškiai.

Teisėjų kolegija pasisakė, kad nagrinėjamoje byloje pasiruošimo nutraukti šalių darbo sutartį bei darbo sutarties nutraukimo procedūros atliktos nuosekliai laikantis DK 54 straipsnyje nustatyto reglamentavimo – ieškovė (darbdavė) raštu pateikė atsakovei (darbuotojai) pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, taip pat įteikė susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo projektą, atsakovė raštu patvirtino šiuos dokumentus gavusi ir atskiru dokumentu – rašytiniu sutikimu – išreiškė savo valią pranešdama ieškovei apie sutikimą nutraukti darbo sutartį nuo 2018 m. sausio 9 d. darbdavio pasiūlyme nurodytomis sąlygomis. Galutinai savo suderintą valią abi darbo sutarties šalys išreiškė susitarime dėl darbo sutarties šalių susitarimu nutraukimo, kuriame, be kita ko, šalys pabrėžė, kad šį susitarimą sudaro laisva valia ir niekieno nevaržomos. Darbo sutarties šalies sutikimas nutraukti darbo sutartį darbo sutarties šalių susitarimu gali būti išreikštas ir tą pačią – pasiūlymo nutraukti darbo sutartį gavimo – dieną, kaip ir yra nagrinėjamos bylos atveju, tačiau svarbu, kad tai atitiktų tikrąją šalies valią.

Apeliacinės instancijos teismo argumentai, kuriais darbo sutarties nutraukimas pripažintas neteisėtu, pagrįsti prielaidomis, nurodant, kad tikėtina, jog ieškovės vadovas panaudojo spaudimą atsakovei, akcentuodamas neteisėto naudojimosi automobiliu faktą; padarant išvadą, kad pasirašydama susitarimą atsakovė galėjo suklysti, bei teigiant, kad šalių sutartas darbo santykių nutraukimo pagrindas atsakovei yra nenaudingas. Tačiau tokie prielaidos forma išreikšti argumentai negali būti pagrindu išvadai, kad 2018 m. sausio 9 d. darbo sutarties šalių susitarimas jį sudarant neatitiko tikrosios šalių valios. Kita vertus, tokios prielaidos forma padarytos teismo išvados kartu reiškia ir nepagrįstus teisinius priekaištus darbdaviui dėl sąžiningumo, bendradarbiavimo ir nepiktnaudžiavimo teise principų pažeidimo, nors tokie pažeidimai objektyviai nenustatyti.