Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nustatė, kaip atskirti komandiruotę nuo kilnojamo pobūdžio darbo
2019 m. spalio 16 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), vadovaudamasis naujuoju Darbo kodeksu, civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-313/2019 įvardino kilnojamo pobūdžio darbo atskyrimo nuo komandiruotės kriterijus.
Anot „TGS Baltic“ advokatų kontoros asocijuotosios partnerės dr. Ievos Povilaitienės ir teisininko padėjėjos Viktorijos Minkevičiūtės, nutartyje LAT pabrėžė, kad kilnojamojo darbo pobūdis, kaip specifinis ir neretai nuolat išliekantis darbo santykiuose, turi būti nustatytas darbo sutartimi. Tiems atvejams, kuomet sutartyje kilnojamojo darbo pobūdis nėra aiškiai įvardintas, bet egzistuoja kitos aplinkybės, dėl kurių reikia įvertinti, ar darbuotojas kas kartą vyksta į komandiruotes, ar vis dėl to jo darbas yra kilnojamo pobūdžio, LAT suformulavo teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę.
LAT išaiškinimu, būtina atsižvelgti į šiuos kriterijus: darbo teisinių santykių subjektų specifiškumą, sulygtų darbo funkcijų pobūdį ir kitas papildomas aplinkybes. Papildomos aplinkybės, anot LAT, yra tokios kaip: darbo funkcijų atlikimo kitoje vietoje nei nuolatinė darbo vieta reguliarumas, periodiškumas ir tęstinumas, įrodymais pagrįstas dienpinigių faktinis panaudojimas darbuotojo išlaidoms kompensuoti bei tai, ar darbdavys pasirūpina darbuotojo kelione, aprūpina jį maitinimu ir apgyvendinimu, ar šias išlaidas kompensuoja.
Be to, kaip vieną iš galimų aspektų, leidžiančių atriboti komandiruotes nuo kilnojamo pobūdžio darbo, LAT įvardino darbuotojui išmokamų dienpinigių dydį ir konstatavo, kad dienpinigiai, iki trijų kartų viršijantys išmokėtą darbo užmokestį, kelia pagrįstų abejonių dėl darbo pareigų atlikimo kitoje vietoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, kvalifikavimo kaip komandiruočių tinkamumo.
Galiausiai LAT pabrėžė, kad, jei konkrečiu atveju būtų nustatoma, jog toks darbo funkcijų atlikimas yra kilnojamo pobūdžio, o ne laikomas komandiruote, tai darbuotojui dienpinigių forma išmokėtos pajamos CPK 739 str. kontekste būtų vertinamos, kaip atliekančios ne kompensavimo, bet atlyginimo darbuotojui už atliktą darbą funkciją.
Tekstą parengė advokatų kontoros “TGS Baltic“ asocijuota partnerė dr. Ieva Povilaitienė
