Teismai

LAT apie priverstinės hipotekos taikymo ribas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija liepos 18 dieną priėmė nutartį dėl teisės normų, reglamentuojančių priverstinės hipotekos taikymo sąlygas, aiškinimo ir taikymo. LAT teisėjų kolegija nesutiko su Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vertinimu, nesant Civilinio kodekse ar Mokesčio administravimo įstatyme (MAĮ) tiesiogiai įtvirtinto draudimo taikyti priverstinę hipoteką turtui, kuris yra areštuotas, darytina išvada, kad priverstinės hipotekos nustatymas areštuotam turtui yra galimas.

Pagal CK 4.175 straipsnio 4 dalį Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų ir mokesčių administratorių nustatomos priverstinės hipotekos nustatymo tvarką nustato šių subjektų veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Pagal MAĮ nuostatas priverstinė hipoteka yra vienas iš mokestinės prievolės užtikrinimo būdų, tačiau MAĮ nedetalizuoja, kokiais konkrečiais atvejais ir sąlygomis jis gali būti taikomas (MAĮ 103 straipsnis).

Kasacinis teismas pabrėžė, kad MAĮ įtvirtintos mokesčių administratoriaus teisės (ir pareigos) priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas ir taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo būdus, įskaitant priverstinę hipoteką, įgyvendinimo ribas gali nustatyti ne tik MAĮ, bet ir kiti įstatymai. Pavyzdžiui, draudimas taikyti priverstinę hipoteką įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą yra expressis verbis įtvirtintas ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte. Be to, šios teisės apribojimus gali nustatyti įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai (CPK 18 straipsnis). Taigi, vien ta aplinkybė, kad aptariamas draudimas nėra tiesiogiai įtvirtintas CK ar MAĮ nuostatose, nesudaro pagrindo teigti, jog priverstinė hipoteka yra galima taikyti areštuotam turtui.

Vien aplinkybė, kad valstybės reikalavimų, atsirandančių iš mokesčių teisinių santykių, užtikrinimas įstatymų leidėjo yra tiesiogiai CK išskirtas kaip išskirtinis kreditoriaus interesas, pati savaime nėra pakankama spręsti, kad mokesčių administratoriaus teisė taikyti priverstinę hipoteką mokestinėms prievolėms užtikrinti negali būti ribojama, be kita ko, kitų skolininko kreditorių interesų apsaugos tikslais nustatytu skolininko turto areštu.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad tam tikrais išimtiniais atvejais, kaip, pavyzdžiui, ilgai besitęsiantis bylinėjimosi procesas, mokesčių administratorius gali kreiptis į skolininko turto areštą nustačiusį teismą, prašydamas pritaikyti išimtį ir leisti nustatyti areštuotam turtui priverstinę hipoteką (CPK 149 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju teismas individualiai vertintų bylos aplinkybes, ar yra pagrindas nustatyti mokesčių administratoriaus reikalavimų prioritetiškumą kitų kreditorių atžvilgiu. Atitinkamai nėra pagrindo sutikti su VMI argumentu, kad skundžiami teismų procesiniai sprendimai iš esmės apriboja mokesčių administratoriaus galimybes išieškoti mokestines nepriemokas ir tokiu būdu pažeidžia viešąjį interesą.

Back to top button