LAT apie šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo įrodinėjimą
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija kovo 28 dieną priėmė nutartį dėl teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo atleidimą iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, darbdavio pareigą pareikalauti darbuotojo paaiškinimo dėl padaryto darbo pareigų pažeidimo, aiškinimo ir taikymo. Byloje bendrovė (ieškovė) nurodė, kad su atsakovu sudarė darbo sutartį, pagal kurią atsakovas įmonėje pradėjo dirbti vairuotoju. Nuo 2018 m. balandžio 3 d. iki 2018 m. balandžio 16 d. atsakovas buvo laikinai nedarbingas. Pasibaigus nedarbingumui, atsakovas turėjo pasirodyti darbovietėje, kur jam būtų buvusios paskirtos su jo darbo funkcijomis susijusios užduotys, tačiau atsakovas, neįspėjęs įmonės, nuo 2018 m. balandžio 17 d. iki 2018 m. balandžio 23 d. be pateisinamos priežasties nepasirodė darbe, su įmone susisiekti nebandė, į įmonės atstovų skambučius ir žinutes neatsakė. 2018 m. balandžio 23 d. ieškovei pavyko susisiekti su atsakovu, šis patvirtino, kad nuo 2018 m. balandžio 17 d. yra darbingas, priežasčių, dėl kurių neatvyksta į darbą, nepaaiškino, įmonė nurodė jam atvykti į darbą 2018 m. balandžio 24 d., tačiau atsakovas nurodė neatvyksiantis, nes neturi už ką atvykti. 2018 m. balandžio 24 d. atsakovas į darbovietę neatvyko, todėl buvo atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.
Atsakovas apskundė jo atleidimą darbo ginčų komisijai, ši sprendimu jo reikalavimus tenkino. Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškovės ieškinį tenkino ir atmetė atsakovo prieškieškinį. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistu. Kasacinės instancijos teismas nusprendė Vilniaus apygardos teismo nutartį panaikinti ir grąžinti bylą Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad išaiškinimai apie šiurkštų darbo pareigų pažeidimą pagal seniau galiojusį darbo kodeksą (DK) yra aktualūs ir aiškinant šiuo metu galiojančio DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir panašiai. Remiantis DK 58 straipsnio 5 dalimi, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.
Darbo pareigų pažeidimas (net jei jis būtų šiurkštus arba toks pats pažeidimas per paskutinius 12 mėnesių būtų padarytas pakartotinai) savaime nereiškia, kad vien dėl jo darbuotojas gali būti atleidžiamas iš darbo. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje teismai skirtingai nustatė aplinkybę, už kokį darbo pareigų pažeidimą (neatvykimą į darbą be pateisinamos priežasties vieną darbo dieną ar kelias dienas) ieškovė nutraukė darbo sutartį su atsakovu. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad ieškovė nutraukė darbo sutartį su atsakovu dėl šiurkštaus darbo pažeidimo – atsakovo neatvykimo į darbą be pateisinamos priežasties laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 17 d. iki 2018 m. balandžio 24 d., šio teismo nebuvo tirta ir nustatyta, kuriomis konkrečiai šio laikotarpio dienomis atsakovas turėjo dirbti pas ieškovę, tačiau į darbą neatvyko, kokios buvo atsakovo neatvykimo į darbą jo darbo dienomis per nurodytą laikotarpį priežastys, konkrečiai kurią (kurias) darbo dieną (dienas) neatvykdamas į darbą atsakovas padarė DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Šių aplinkybių nustatymas yra reikšmingas sprendžiant, ar realiai pažeidimas buvo padarytas, koks jis buvo ir koks padaryto pažeidimo sunkumas, nes tai atitinkamai turi reikšmės sprendžiant dėl darbo sutarties nutraukimo proporcingumo ir teisėtumo.
Teisėjų kolegijos vertinimu, teismai nepagrįstai neanalizavo ieškovės kaip įrodymų byloje pateiktų 2018 m. balandžio 23 d. tarnybinio pranešimo „Dėl G. P. pravaikštų“ ir 2018 m. balandžio 23 d. akto „Dėl G. P. neatvykimo į darbą“ turinio, nes šiuose aktuose nurodytos aplinkybės reikšmingos sprendžiant tiek dėl ieškovės įrodinėjamų atsakovo padarytų darbo pareigų pažeidimų, tiek ir dėl atsakovo atleidimo iš darbo proporcingumo ieškovės nurodomiems jo padarytiems darbo pareigų pažeidimams. Bylą nagrinėję teismai nesiaiškino ir nenustatė, kada darbo grafikas, kuris nurodomas ieškovės raštuose, buvo sudarytas ir kada atsakovas buvo į jį įtrauktas, ar atsakovas turėjo pareigą atvykti į darbą 2018 m. balandžio 17 d., kokiomis konkrečiai dienomis atsakovas turėjo būti darbe, ar jis buvo supažindintas su tokiu darbo grafiku, ar šis buvo atsakovui privalomas. Teismai taip pat turėjo aiškintis, ar iš tiesų darbdavė bandė susisiekti su atsakovu iki 2018 m. balandžio 23 d., kaip tai nurodoma ieškovės akte „Dėl G. P. neatvykimo į darbą“, ar šis neatsiliepė (telefonu, el. paštu), ar atsakovas žinojo, kad 2018 m. balandžio 17 d. ir kitomis konkrečiomis dienomis jam reikia būti darbe, jeigu taip, ar iš anksto įspėjo, kad neatvyks į darbą. Nurodytos aplinkybės yra svarbios nustatant, ar buvo ir kada buvo padarytas darbo pareigų pažeidimas, kokie buvo atsakovo ketinimai ir ar yra jo kaltė, koks pažeidimo sunkumas, ar atsakovo atleidimas iš darbo yra proporcinga priemonė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų nustatyta, jog pas ieškovę buvo nusistovėjusi praktika, pagal kurią vairuotojai vykdyti darbinių pareigų yra kviečiami darbdavės.
Nagrinėjamoje byloje teismų taip pat netirtos ir nenustatytos aplinkybės, kokius padarinius ieškovei sukėlė atsakovo neatvykimas į darbą, dėl kurio šis buvo atleistas iš darbo. Šios aplinkybės reikšmingos sprendžiant dėl ginčo atleidimo iš darbo proporcingumo padarytam darbo pareigų pažeidimui. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi abstrakčiais ieškovės teiginiais, kad dėl atsakovo elgesio ji negalėjo, iškilus poreikiui, kviesti atsakovo atvykti į darbą, tinkamai ir efektyviau organizuoti visų darbuotojų darbo. Tačiau byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų, teismas nepatikrino šių ieškovės teiginių pagrįstumo, nenustatė atitinkamo poreikio egzistavimo fakto, nėra nustatyta, kokių konkrečių darbų ieškovė negalėjo organizuoti dėl atsakovo neatvykimo į darbą.
Be to, kasacinis teismas pabrėžė, kad DK 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia. Įtvirtintos nuostatos tikslas – darbdavio disponavimas visapusiška informacija apie darbuotojo padarytą darbo pareigų pažeidimą. Nepareikalavęs darbuotojo rašytinio paaiškinimo darbdavys apriboja savo galimybę išsiaiškinti ir atsižvelgti į visas aplinkybes, reikšmingas sprendimo nutraukti darbo sutartį pagal DK 58 straipsnį priėmimui, be to, prisiima galimų neigiamų padarinių riziką.
Tačiau teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 58 straipsnį teisėtumo, nustatęs, kad prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį darbdavys nepareikalavo darbuotojo rašytinio paaiškinimo, turi patikrinti ir įvertinti ir kitas aplinkybes, reikšmingas darbo sutarties nutraukimo pagrįstumui ir teisėtumui, nes įstatymuose nenustatyta, jog vien dėl tokio įstatymo reikalavimo pažeidimo, darbdaviui pažeidus reikalavimą raštu pareikalauti iš darbuotojo pasiaiškinimo, darbdavio priimtas sprendimas nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto darbo pareigų pažeidimo savaime būtų laikomas neteisėtu.
