Teismai

Kiekvienoje baudžiamojoje byloje į bausmę būtina pažiūrėti atsižvelgiant į visuomenės interesą

Asmuo buvo nuteistas už tai, kad paryčiais, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be jokios priežasties smogė kumščiu nukentėjusiajam, kuris sėdėjo ant suoliuko ir nedalyvavo jokiuose įvykiuose, į kairę akį. Dėl smūgio į akį susmigo akinių stiklo šukės ir dėl kairės akies ragenos netekimo nukentėjusysis prarado daugiau kaip 30 proc. bendro darbingumo.

Pirmoji instancija asmenį nuteisė už sunkų sveikatos sutrikdymą ir skyrė kitą bausmę, nenurodytą įstatyme, – 19 tūkst. Eur baudą. Apeliacinė instancija iš esmės paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą, nuteistąjį išteisino tik dėl vienos veikos – viešosios tvarkos pažeidimo. Teismas argumentavo, kad nuteistojo paskatos veikti buvo chuliganiškos, jo veiksmai buvo nukreipti tik prieš nukentėjusįjį, tačiau kokių nors kitų veiksmų, kuriais jis būtų demonstravęs nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdęs visuomenės rimtį ar tvarką, be nukentėjusiojo sumušimo, dėl kurio šiam buvo padaryti sužalojimai, kaltininkas nepadarė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atmesdamas nukentėjusiojo skundą, kuriuo prašė nuteistajam skirti laisvės atėmimą, pažymėjo, kad teismai, skirdami baudą, įvertino ne tik tai, kad dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų kilo negrįžtamos pasekmės (nukentėjusysis neteko regos viena akimi), bet ir kitas veikos aplinkybes – nuteistojo asmenybę, socialinius ryšius. Teisėjų kolegija nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog kiekvienoje baudžiamojoje byloje į bausmę būtina pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos prizmę, bet ir atsižvelgiant į visuomenės interesą, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti; turi būti atkreipiamas dėmesys ir į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės.

Teisėjų kolegija nurodė, kad teismai tinkamai motyvavo savo sprendimą skiriant bausmę nuteistajam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. „Pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, įvertino tai, kad nuteistasis charakterizuojamas vien teigiamai, anksčiau nebuvo nusikaltęs ir teistas, kad jis nusikalto atsitiktinai, veikė dėl staiga kilusios tyčios, kad galiojančių administracinių nuobaudų neturi, gyvena Danijos Karalystėje, su faktine žmona augina tris mažamečius vaikus, vienas išlaiko šeimą bei moka paskolą bankui. Teismas taip pat pažymėjo, kad jo atlikti nusikalstami veiksmai sukėlė labai sunkias pasekmes iš esmės vien todėl, kad nukentėjusysis buvo su akiniais, ko neįvertino kaltinamasis suduodamas jam smūgį į veidą. Teismas padarė išvadą, kad kaltinamajam paskirta net ir minimali BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bausmė būtų neadekvati padarytam nusikaltimui ir pasekmėms, kurias patirtų ne tik pats nuteistasis, jo šeima, bet taip pat ir nukentėjusysis, nes nuteistasis netektų ne tik laisvės, bet ir darbo, jo šeima – pajamų ir išlaikymo, o nukentėjusysis – galimybės į greitesnį jam padarytos žalos atlyginimą“, – nurodoma nutartyje.

Teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad teismai tinkamai vertino tiek veikos pavojingumą, jos mechanizmą, tiek kaltininko asmenybę, jo socialinius ryšius, tiek nukentėjusiojo, nuteistojo bei visuomenės interesus šiuo konkrečiu atveju, ieškojo šių interesų pusiausvyros. Todėl naikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo nuteistajam kasaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija

Back to top button