Vilniaus apygardos administracinis teismas: Notarų rūmai veikė pagal kompetenciją
Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) patenkino Lietuvos notarų rūmų ir Notarų rūmų Prezidiumo narių skundą ir panaikino Konkurencijos tarybos nutarimą dėl notarų atlyginimo dydžių (trijų notarinių sutarčių tvirtinimo atžvilgiu) apskaičiavimo mechanizmo atitikties Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktams.
Konkurencijos taryba tyrimo metu nustatė, jog Notarų rūmų Prezidiumo nariai ir Notarų rūmai tvirtino išaiškinimus, kaip turėtų būti skaičiuojami notarų atlyginimo dydžiai už tam tikrus notarinius veiksmus, ir nustatė notarų atlyginimo dydžių apskaičiavimo mechanizmą, kuris visais atvejais nustatė didžiausias galimas kainas pagal laikinuosius dydžius, taikomus tvirtinant trijų rūšių sandorius (hipotekos, mainų ir servituto), kuriais įkeičiami, perleidžiami ar apsunkinami keli daiktai. Taigi, buvo netiesiogiai nustatyti notarų taikomi atlyginimo dydžiai, nors iki priimant išaiškinimus notarai turėjo diskreciją konkrečiais atvejais nustatyti ir mažesnius atlyginimo dydžius. Notarų rūmai ir Notarų rūmų Prezidiumas taip pat tiesiogiai nustatė notarų taikytiną atlyginimo dydį – maksimalų intervalo atlyginimo dydį, imamą už hipotekos (įkeitimo) tvirtinimą tuo atveju, kai šalys nenurodo įkeičiamo objekto vertės.
Lietuvos notarų rūmai ir Prezidiumo nariai Marius Stračkaitis, Svajonė Šaltauskienė, Daiva Verpetinskienė, Virginija Pupkienė, Jurga Prižgintienė, Daiva Lukaševičiūtė-Binkulienė, Dainius Palaima ir Rasa Ona Inokaitienė prašė teismo panaikinti Konkurencijos tarybos 2018-04-26 nutarimo „Dėl Lietuvos notarų rūmų ir notarų veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio reikalavimams“ tuos punktus, kuriais pareiškėjai pripažinti pažeidę Konkurencijos įstatymo nuostatas ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo reikalavimus. Šiuo nutarimu pareiškėjai įpareigoti nutraukti pažeidimą, jei jis dar tęsiamas, jiems paskirtos piniginės baudos.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, kurios pirmininkas ir pranešėjas teisėjas Tomas Blinstrubis, išnagrinėjusi šią bylą padarė išvadą, jog atsižvelgiant į tai, kad Notarų rūmai veikė pagal teisės aktais nustatytą kompetenciją, jie negalėjo būti prilyginami ūkio subjektui, kaip jis apibrėžtas Konkurencijos įstatyme. Prezidiumo narių – notarų – traktavimą kaip ūkio subjektų Konkurencijos įstatymo taikymo prasme teismas traktuoja kaip teisiškai ydingą.
Šiuo atveju pareiškėjai veikė ne kaip ūkio subjektai – savarankiškai rinkoje veikiantys notarai, o kaip Notarų rūmų valdymo organo Prezidiumo nariai, kurie iš esmės tik vykdė įstatymo priskirtas funkcijas, t. y. pateikė išaiškinimus dėl notarinės praktikos vienodinimo, kurių teikimas yra jų įstatymuose nustatyta pareiga. Teismo sprendime pažymima, kad Prezidiumo nariai veikė įstatymo ribose, neišėjo už teisingumo ministro nustatytų įkainių už tam tikrus notarinius veiksmus ribų. Konkurencijos taryba, visuomet pasisakydama už notarinių paslaugų rinkos liberalizavimą, ginčo tyrimą atliko jau tarsi esančios liberalios notarinių paslaugų rinkos aplinkoje, tačiau tokį tyrimą dabartinio galiojančio pakankamai griežto notarinių paslaugų rinkos teisinio reguliavimo kontekste teismas vertina kaip pernelyg toliaregišką.
Šis teismo sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Vilniaus apygardos administracinio teismo informacija
