Advokatūra kreipiasi į Generalinį prokurorą ir Policijos generalinį komisarą dėl nepateisinamų prievartos veiksmų taikymo prieš advokatus
2018 m. balandžio 11 d. dalyvaujant antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnams Klaipėdoje buvo sulaikytas advokatas A. S. Šio sulaikymo vaizdai buvo itin plačiai paviešinti žiniasklaidoje, juos komentavo, norime tikėti – suklaidinti, aukšti Policijos departamento pareigūnai.
2018 m. liepos 19 d. Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, motyvuojant, jog advokatas nebuvo padaręs nei vienos iš jam inkriminuojamų nusikalstamų veiklų. Iš šio nutarimo paaiškėjo, kad ikiteisminis tyrimas prieš advokatą buvo pradėtas iš esmės remiantis Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos viršininko pranešimu.
Nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą 2018 m. rugpjūčio 7 d. apskundė tas pats policijos pareigūnas. Šiaulių apygardos prokuratūrai net nespėjus procesine tvarka tinkamai išnagrinėti šio skundo, 2018 m. rugpjūčio 17 d. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras savo iniciatyva priėmė nutarimą atnaujinti ikiteisminį tyrimą. Šis prokuroro sprendimas buvo apskųstas teismui ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 10 d. neskundžiama nutartimi šį nutarimą pripažino nepagrįstu ir naikintinu.
2018 m. lapkričio 19 d. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras priėmė sprendimą vėl atnaujinti ikiteisminį tyrimą, o Vilniaus apygardos teismas neskundžiama nutartimi antrą kartą 2019 m. sausio 22 d. sprendimą atnaujinti ikiteisminį tyrimą kvalifikavo kaip neteisėtą ir nepagrįstą, konstatuodamas, kad „deklaratyvaus pobūdžio argumentai“ negali būti pakankamu pagrindu atnaujinti ikiteisminį tyrimą.
Lygiai 287 dienas, iš jų bent 159 dienas – tiesiogiai su Generalinės prokuratūros žinia ir aktyviu dalyvavimu advokatas A. S. buvo nepagrįstos ir nepateisinamos valstybės prievartos objektas, labai tikėtina, dėl jo profesinės advokato veiklos.
Nepagrįsti prievartos veiksmai prieš advokatą Klaipėdoje nėra pavienis atvejis. Panevėžyje pagal Policijos tyrėjos nutarimą „nusikalstamai veiklai“ atskleisti buvo atlikta krata advokato padėjėjos K. V. gyvenamojoje vietoje. Ši krata gyvenamojoje vietoje atlikta neteisėtai: be teismo sankcijos, remiantis, taip vadinamo, neatidėliotino atvejo, numatyto Baudžiamojo proceso kodekso 1601 straipsnyje, išlyga. Krata atlikta nedalyvaujant, ko be jokių išlygų reikalauja Advokatūros įstatymas, Advokatų tarybos įgaliotam advokatui. Atkreiptinas dėmesys, jog šis „neatidėliotinos“ procesinės prievartos veiksmas buvo įvykdytas siekiant surasti „nusikalstamos veiklos rezultatą“ – dvi įrėmintas nuotraukas su mediniais rėmeliais.
Akivaizdu, jog tokiomis aplinkybėmis Panevėžio apylinkės teismas atsisakė patvirtinti šios kratos teisėtumą. Tačiau Panevėžio apylinkės prokurorė, kurios viena pagrindinių procesinių pareigų – užtikrinti ikiteisminio tyrimo teisėtumą, tame tarpe ir advokato padėjėjos K. V., nukentėjusios nuo pareigūnų neteisėtų veiksmų, teisių apsaugą – apskundė šį teismo sprendimą Panevėžio apygardos teismui. Pastarasis, akivaizdu, patvirtino advokato padėjėjos įstatymines garantijas visa apimtimi, galutine ir neskundžiama nutartimi pažymėdamas, kad minėtos prievartos priemonės buvo pritaikytos neteisėtai.
Nors ir nekvestionuodama prokurorės teisės skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą aukštesnės instancijos teismui, Advokatūra yra ypatingai susirūpinusi dėl pamatinių advokato teisių ignoravimo ir Panevėžio apylinkės prokuratūros atsisakymo bendradarbiauti su Advokatūra, siekiant išsiaiškinti neteisėtos kratos aplinkybes: net ir po apeliacinės instancijos teismo galutinės ir neskundžiamos nutarties, pažyminčios, kad krata buvo atlikta neteisėtai, mūsų žiniomis, nepradėti jokie kontrolės veiksmai, kuriais būtų siekiama išsiaiškinti aplinkybes dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų galimo įgaliojimų viršijimo.
Nepagrįstas persekiojimas pakerta pasitikėjimą valstybe, kelia abejones dėl tinkamo Policijos pareigūnų prievartos priemonių taikymo bei Prokuratūros pagrindinės funkcijos – kontroliuoti ikiteisminio tyrimo teisėtumą – realaus vykdymo, verčia abejoti, ar tinkamai veikia neteisėtų Policijos ir/ar Prokuratūros pareigūnų veiksmų kontrolės mechanizmas ir galimo piktnaudžiavimo užkardymas. Atsižvelgdami į Advokatų tarybos sprendimą, Advokatūros vadovai susitiko su Policijos ir Prokuratūros vadovybe ir informavo apie neteisėtus veiksmus, siūlė atlikti išsamų tyrimą, o ateityje įdiegti būtinus savikontrolės mechanizmus, siekiant išvengti panašaus pobūdžio neteisėtų prievartos priemonių taikymo.
Advokatų taryba kreipiasi į Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą ir Lietuvos Policiją, prašydama atlikti šių neteisėtos prievartos priemonių taikymo tyrimą, nustatyti atsakingus asmenis, įvertinti minėtų pareigūnų veiksmus ir ištirti, ar institucijose tinkamai veikia savikontrolės ir ikiteisminio tyrimo teisėtumą užtikrinantis mechanizmas. Apie atliktus tyrimus, jų rezultatus ir priimtas priemones prašome Jūsų informuoti Lietuvos advokatūrą.
Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė