Institucijos

Kokios grėsmės gali laukti Europos Parlamento rinkimuose ir po jų?

Iššūkių Europai kasdien daugėja – socialinė bei skaitmeninė atskirtis, skurdas, migracijos ir globalizacijos, Brexit procesas, dezinformacija ir propaganda, hibridinės grėsmės. Visi šie veiksniai dar labiau išbandys ES stabilumą ir atsparumą artėjančiuose EP rinkimuose, o kartu padės ir pagrindus Europos ateičiai. Tad, kokia gi ta Europos ateitis? Ieškoti atsakymo į šį klausimą kviečia Europos Parlamento biuras Lietuvoje, Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija kasmetinėje šiam šiam klausimui analizuoti skirtoje konferencijoje „Que vadis, Europa? Artėjantys rinkimai, hibridinės grėsmės ir vizija ateičiai”.

Bristolio Universiteto profesorius Stephan Lewandowsky konferenciją pradėjo pranešimu „„Post-Truth“: kas, kodėl ir kaip į tai reaguoti?”. Terminas „post-truth“ pažodžiui reiškia „po tiesos“ ir yra vartojamas kaip būdvardis, apibūdinantis politinę kultūrą, kai diskusijos daugiausia grindžiamos emocijomis, nesusijusiomis su faktais, taip pat su teiginių kartojimu, neatsižvelgiant į faktinius prieštaravimus. Pasak profesoriaus, per pastaruosius penkiolika metų pasikeitė politikų požiūris į tiesą, faktus ir įrodymus: „Nuo tvirtos realizmo koncepcijos perėjome prie konstruktyvizmo. Kai anksčiau viešoje erdvėje pasirodydavo melagingi teiginiai, jie buvo kruopščiai parengiami, siekiant labai konkretaus tikslo, tam buvo pasitelktos organizuotos pastangos. O dabar pereiname prie episteminio nerūpestingumo, vyrauja šokas, chaosas. Dabar nebevyksta varžymasis dėl tos pačios realybės, net nėra mėginimo apsimesti, kad bandome dėl kažko sutarti. To pavyzdžiai yra D. Trumpo komunikacija, Brexit procesas”.

Stephan Lewandowsky  pateikia pavyzdį, jog to atsainumo padarinį galima stebėti per D. Trumpo gerbėjų prizmę – pagal apklausas, žmonių požiūris, palankumas jam bei sąžiningumo vertinimas prieš rinkimus ir po jųbeveik nepakito. Tai rodo, kad tikėjimas faktais nesisieja su balsavimo ketinimais, o pagrindinis palankumo rodiklis – išankstinės nuostatos. „Panašiai yra ir Europoje. Brexit procesą smarkiai nulėmė nerimas dėl migrantų, tačiau, tyrimų duomenimis, tie žmonės, kurie turėjo kontaktą su migrantais ir gyveno vietovėse, kur jų daug, pasisakė prieš šį procesą. Su migrantais beveik nesusidūrę – priešingai – palaikė Brexit idėją,”–  sako profesorius.

Esą tiek D. Trumpas, tiek Brexit šalininkai meluoja apie dalykus, kurių patikimumą galima patikrinti pr keletą sekundžių, tačiau, jei žmonės yra skatinami kvestionuoti sistemos legitimumą, tai bet koks veiksmas, kurį asmuo padaro sistemai priešindamasis, laikomas autentišku. Analogiškai, D. Trumpas laikomas autentišku žmogumi, o ne sakančiu tiesą, tačiau žmonėms to pakanka. Eksperimentų duomenimis, mes galime išprovokuoti žmones paremti tuos, kurie meluoja, jei įrodome jiems, kad tai yra pasipriešinimas korumpuotai valdžiai. Profesoriaus teigimu, tai yra pavojinga politinės komunikacijos forma, kuri šiandien yra ir bus Europos realybė, reikia ieškoti būtų, kaip su ja kovoti.

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovas Tomas Čeponis antrina profesoriui sakydamas, kad pagrindinis saugumą Lietuvoje mažinantis veiksnys – kaimynas iš rytų, kuris keičiasi ir vis daugiau dėmesio skiria informaciniam poveikiui: „Demokratiniai rinkimai – viena iš galimybių Rusijai daryti įtaką mūsų valstybės gyvenimui. Reikia su tuo kovoti, tačiau, be abejo, mes negalėsime naudotis tomis pačiomis priemonėmis, kaip Kremlius. Manau, kad demokratija irgi gali turėti įrankius apsaugoti valstybei, tačiau kol kas su Rusija nežaidžiame lygiaverčio žaidimo, galime sau leisti sakyti tik tiesą, faktus, mėginti šviesti visuomenę”.

Demaskuok.lt vadovo Viktoro Daukšo nuomone, yra tūkstančiai žmonių, kurie veikia kaip didelės redakcijos, siekdamos įgyvendinti savo įdiegtas propagandines strategijas: „Lietuvoje nėra pakankamai resursų kovoti su tuo, mažai specializuotų žurnalistų. Greitai atrasti dezinformaciją, ją dekonstruoti užima daug laiko ir reikalauja daug resursų, o informuoti žmones, kurie su ta dezinformacija jau susidūrė, praktiškai neįmanoma. Organizacijoms reikia vienytis ir kurti kažkokius techninius sprendimus, kurie galėtų greitai peržiūrėti turinį, suvaldyti informacijos srautą. “

Tomas Čeponis taip pat įžvelgia būtinybę techninėmis priemonėmis kontroliuoti dezinformaciją viešojoje erdvėje: „Aš nemanau, kad reikia cenzūros, tačiau tai nereiškia, kad negalima reglamentuoti technologu, sukurti patikimų mechanizmų. Norvegijos valstybinis transliuotojas interneto portale įdiegė priemonę, pagal kurią, norint parašyti komentarą, reikia atlikti neilgą testą. Jei neatlieki, komentuoti negali, bet jei jį įveiki, gali komentuoti bet ką. Taip pagerėjo diskurso kokybė, troliai neturi testams laiko. Taigi, problemą galima spręsti ir be cenzūros, apsunkinant dalijimąsi tokia informacija, lėtinant jos sklidimą ir t.t.”

Back to top button