LAT apie įrodinėjimo standartą norint taikyti išplėstinį turto konfiskavimą
Gruodžio 12 dieną Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija priėmė svarbią nutartį, skirtą daugiausiai išplėstinio turto konfiskavimui aiškinimui. Byloje teismai atsisakė taikyti išplėstinio turto konfiskavimo nuteistosios A. M. pinigams, paimtiems kratos metu, nes nagrinėjamu atveju nėra nustatytų būtinųjų šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlygų.
LAT teisėjų kolegija pasisakė dėl nagrinėjamų klausimų, aptardama tarptautinius teisės aktus ir aktualią EŽTT praktiką. Pabrėžė, kad demokratinės teisinės visuomenės vertybės ir principai, įtvirtinti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, kelia tam tikrus reikalavimus nusikaltimų kontrolės mechanizmams, taip pat ir tokiems, kuriuos taikant gali būti paimamas turtas iš nusikalstamas veikas padariusių asmenų. Efektyvios žmogaus teisių apsaugos kriterijumi ne kartą buvo remtasi EŽTT praktikoje vertinant turto konfiskavimo teisinių mechanizmų suderinamumą su Konvencija.
Įvertinusi tarptautinį teisinį reguliavimą ir EŽTT suformuotus principus bei nacionalinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatavo, kad dėl nuosavybės teisių apribojimo BK nuostatos neapsiriboja konkrečių nusikalstamų veikų sąrašu ar gresiančios bausmės už jas minimumu, o nustato platesnį nusikaltimų sąrašą (apysunkiai ir sunkesni tyčiniai nusikaltimai). Taigi, tiek BK 222 straipsnio 1 dalies, tiek 220 straipsnio 1 dalies veikos patenka į minėtą veikų sąrašą, todėl būtina įvertinti, ar šioje situacijoje buvo kitos sąlygos, reikalingos BK 723 straipsniui tinkamai taikyti, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad turto konfiskavimo klausimas negali būti vienodai sprendžiamas tose situacijose, kai pinigai gaunami iš veiklos, kuri jokiais atvejais negali būti laikoma teisėta (pavyzdžiui, narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas, prekyba žmonėmis, kyšininkavimas ir pan.), kai visos iš tokios veiklos gautos lėšos be jokių išimčių turi būti konfiskuojamos, ir tose situacijose, kai pajamos gaunamos vykdant buhalteriniuose dokumentuose fiksuojamą veiklą, kuria teisės aktų nustatyta tvarka gali būti verčiamasi teisėtai, nors konkrečiu atveju padaryti nustatytos tvarkos pažeidimai suponuoja tokios veiklos nusikalstamumą.
Atkreiptas dėmesys, kad BPK nenustato specialių, būtent turto konfiskavimui taikomų įrodinėjimo būdų, todėl gautos ar galimos turtinės naudos, rastų lėšų neteisėtumo klausimai nustatomi pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles. Kaip matyti iš BK 72(3) straipsnio formuluotės ir taikymo sąlygų, jame nurodyta galimybė konfiskuoti ir kitą turtą, kuris gautas nusikalstamu būdu, o ne tiesiogiai iš inkriminuotos nusikalstamos veikos. Taigi taikant šį straipsnį nepakanka nustatyti lėšų nepagrindimo teisėtomis pajamomis, o būtina nustatyti ir įtikinamais duomenimis pagrįsti, kad lėšos gautos būtent nusikalstamu būdu. Atkreiptinas dėmesys, kad šioms aplinkybėms pagrįsti nepakanka fakto, kad asmuo neturėjo teisėtų pajamų turtui įsigyti, kas gali išaiškėti atlikus patikrinimą Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ar specialų asmens ūkinės finansinės veiklos tyrimą, tai buvo atlikta šioje byloje. Duomenims, kurie pagrįstų nusikalstamą lėšų kilmę, galėtų būti priskiriami duomenys apie nusikalstamos veikos tęstinumą, t. y. jos trukmę, jos pobūdį, iš jos gaunamos turtinės naudos pobūdį, jos adekvatumą tam turtui, kurį turi kaltininkas, nuteistojo daugkartinius kontaktus ar ilgalaikius ryšius su nusikaltimus padariusiais ar įtariamais asmenimis ir pan. Nagrinėjamoje byloje buvo nustatytas tik pinigų kiekis, kuris nebuvo pagrįstas teisėtomis nuteistosios ir jos sutuoktinio pajamomis, t. y. A. M. ir jos sutuoktinio S. M. ūkinės finansinės veiklos tyrimu nustatyta, kad jie dokumentinėmis pajamomis iš viso nepagrindė 637 574,09 Lt (184 654,30 Eur), todėl kratos metu iš A. M. paimti pinigai – 173 540,91 Eur, anot prokuroro, turėjo būti konfiskuoti. Tačiau nei kaltinamajame akte, nei baigiamosiose prokuroro kalbose, nei apeliaciniame ir kasaciniame skunduose nepateikiami papildomi argumentai, išskyrus dėl jiems inkriminuotų veikų, kurie suteiktų pagrindą manyti (įrodymų persvaros principu), kad visa kratos metu paimta suma buvo gauta neteisėtai, t. y. vykdant vienokią ar kitokią nusikalstamą veiką, kad pagal gautos naudos pobūdį ji yra adekvati siūlomam konfiskuoti turtui, kad pažeistas viešasis interesas šiuo atveju nusveria privatų asmens interesą ir pan. Taigi, nebuvo išlaikytas aptartas įrodinėjimo standartas, o tai yra fakto klausimas, kurį kompetentingas spręsti ir vertinti apeliacinės instancijos teismas.
Kita būtinoji išplėstinio turto konfiskavimo sąlyga, kuri privalo būti nustatyta, norint pritaikyti šią baudžiamojo poveikio priemonę, yra kaltininko nesugebėjimas pagrįsti turimo turto įgijimo teisėtumo. Ši BK 72(3) straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta nuostata konfiskuotino turto teisėtumo įrodinėjimą perkelti kaltininkui taip pat yra aptinkama ir tarptautiniuose teisės aktuose. 2000 m. gruodžio 12 d. Jungtinių Tautų konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą bei ES pamatiniame sprendime nustatyta, jog priėmusios šiuos teisės aktus valstybės „gali apsvarstyti galimybę įtvirtinti reikalavimą, kad nusikaltimą padaręs asmuo įrodytų teisėtą tariamai nusikalstamu būdu įgytų pajamų ar kito konfiskuotino turto kilmę tiek, kiek toks reikalavimas atitinka jų vidaus teisės principus ir teisminio nagrinėjimo pobūdį“. Šios nuostatos reglamentavimas baudžiamajame įstatyme kaltininkui suteikia galimybę pagrįsti turto teisėtumą, net jei kaltinimo šalis pateikia įrodymų, kad šis kaltininko turimas turtas laikytinas konfiskuotinu. Toks saugiklis yra būtinas asmenims, kurie turtą įgijo iš esmės teisėtomis pajamomis, tačiau šios nebuvo tinkamai apskaitytos dėl asmens kaltės ar kitų priežasčių (pvz., asmenys, gavę neapskaitytą darbo užmokestį, vertęsi verslu neturėdami verslo liudijimo ar pan.). Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme kaltinamoji ir jos gynėjas tokios galimybės neturėjo, nes išplėstinio turto konfiskavimo buvo paprašyta prokuroro baigiamosiose kalbose. Pasisakyti dėl išplėstinio turto konfiskavimo nuteistoji ir jos gynėjas galėjo tik 2017 m. lapkričio 27 d. pateiktame atsikirtime į prokuroro apeliacinį skundą ir baigiamosiose kalbose apeliacinės instancijos teisme. Atsikirtime gynėjas kėlė įstatymo galiojimo laike klausimą, šiuo aspektu pažymėtina, kad, kaip jau buvo minėta anksčiau, teismai galėtų konfiskuoti turtą, turimą ir po nusikalstamos veikos padarymo, skaičiuojant jį nuo straipsnio įsigaliojimo pradžios, tačiau šie klausimai nei ikiteisminio tyrimo, nei teismų plačiau nebuvo nagrinėti. Kitas klausimas, kurį kėlė gynėjas, – tai paimto turto ir galimos turtinės naudos adekvatumo klausimas, kuris byloje vėlgi atskirai nebuvo svarstomas. Taip pat gynėjas kėlė klausimą, ar galima konfiskuoti ir sutuoktinio turto, tačiau šiuo klausimu aiškų atsakymą duoda pristatyta EŽTT praktika – iš trečiųjų šalių konfiskuoti turtą galima, jei yra išlaikomos visos būtinos išplėstinio turto konfiskavimo sąlygos atsižvelgiant į proporcingumo ir interesų balanso principus.