LAT apie galimybes ginčyti vykdomojoje byloje antstolio paskirtos ekspertizės aktą
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija lapkričio 27 dieną priėmė nutartį dėl teisės normų, reglamentuojančių teisę ginčyti vykdomojoje byloje antstolio paskirtos ekspertizės aktą, aiškinimo ir taikymo. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad ekspertizės aktai surašyti antstoliui vykdomojoje byloje paskyrus turto ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti bei pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę, šią atliko teismo ekspertas, be to, ieškovė prašė skirti antrą pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti, tačiau antstolis patvarkymu atsisakė tai padaryti. Ieškovė į teismą kreipėsi su reikalavimais pripažinti ekspertizės aktus neteisingais, tačiau neteikė skundo dėl antstolio veiksmų.
Kasacinis teismas pasisakė, kad sprendžiant dėl galimybės inicijuoti atskirą procesą ginčijant turto vertinimo rezultatą, turi būti atsižvelgiama į tai, kokiu pagrindu ir kokia forma turto vertinimo rezultatas sukurtas, t. y. ar tai teismo nutartimi, antstolio patvarkymu byloje paskirtos turto vertinimo ekspertizės rezultatas (ekspertizės aktas), ar, pvz., vienos iš šalių užsakymu atlikto turto vertinimo rezultatas (vertinimo ataskaita).
Teisėjų kolegija konstatavo, kad CPK nustato atskirą turto vertinimo ekspertizių vykdymo tvarką ir antstolio įgaliojimus atliekant turto įkainojimą vykdymo procese. Ginčai dėl turto vertinimo yra sprendžiami CPK 682 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta tvarka skundžiant antstolio patvarkymą atsisakyti skirti ekspertizę, skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. CPK 510 straipsnio tvarka apskundus antstolio veiksmą civilinėje byloje eksperto išvada laikytina įrodymu ir teismo vertinama laikantis CPK 218 straipsnyje nustatytų kriterijų. Procesinė norma nenustato galimybės atskira tvarka ginčyti turto vertės nustatymo ekspertizės aktą. Laikytina, kad CPK įtvirtina kitokią turto vertės nustatymo ekspertizės nuginčijimo tvarką, nei nustatyta specialiame Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (TVVPĮ). Pažymėtina, kad ekspertizė skiriama, atliekama ir vertinama pagal bendrąsias CPK taisykles (CPK 212–218 straipsniai), atsižvelgiant į vykdymo proceso išimtis (CPK 682 straipsnio 6 dalis).
Tais atvejais, kai CPK nustatyta tvarka antstolio patvarkymu yra paskiriama turto vertės nustatymo ekspertizė ir atliktas tyrimas yra įforminamas turto vertinimo ekspertizės aktu, tai toks įrodymas – eksperto išvada – gali būti ginčijamas byloje apskundus antstolio veiksmus, laikantis CPK suformuluotų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Nagrinėjamu atveju į bylą pateikta ne turto ir verslo vertinimo ataskaita, bet antstolio patvarkymu paskirtos ekspertizės rezultatas – teismo eksperto surašytas ekspertizės aktas.
Turto vertinimo ekspertizės dalykas iš esmės sutampa su turto vertinimo ataskaitos dalyku, nes tyrimo metu remiamasi tais pačiais turto rinkos vertės nustatymo metodais bei šaltiniais, tačiau civiliniame procese atliekama turto vertinimo ekspertizė negali būti tapatinama su turto vertinimo ataskaita ir tai reiškia, jog vykdymo proceso metu paskirtai turto vertinimo ekspertizei tiesiogiai TVVPĮ dėl ginčų nagrinėjimo tvarkos netaikomas. Atskiro proceso dėl turto ekspertizės akto nuginčijimo galimybė atskirai nuo vykdymo proceso yra nesuderinama su vykdymo proceso tikslais ir iš esmės sudarytų galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir prieštarautų proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principui