Teismai

LAT apie bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimą ir nenurašomus reikalavimus fizinio asmens bankroto byloje

Spalio 25 dieną Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija priėmė nutartį dėl teisės normų, reglamentuojančių bankroto administratoriaus atlyginimo ir administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimą, bei proceso teisės normų, nustatančių nutarties, kuria patvirtinta tokia sąmata, apskundimo tvarką, aiškinimo ir taikymo.

Teisėjų kolegija pasisakė, kad teisme ginčijant kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, teismui expressis verbis suteikta teisė ne vien panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą iš naujo svarstyti kreditorių susirinkimui, o pačiam patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą (nuo 2016 m. gegužės 1 d. galiojančio Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) 36 straipsnio 2 dalis). Toks teisinis reguliavimas grindžiamas siekiu didinti bankroto procedūrų veiksmingumą, kadangi administravimo išlaidų dydis turi būti grindžiamas objektyviais kriterijais, o ne kreditorių daugumos palankumu ar nepalankumu bankroto administratoriui. Administravimo išlaidų sąmatos, ypač administratoriaus atlyginimo dydžio priklausomumas vien nuo kreditorių susirinkimo sprendimo, nesant efektyvios teisminės kontrolės, mažintų bankroto administratoriaus nepriklausomumą nuo kreditorių ir galėtų tapti kliūtimi ginčyti kai kurių kreditorių reikalavimus ir (arba) bankrutuojančios įmonės sandorius. Be to, administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimas turi būti išsprendžiamas sparčiai ir netapti kreditorių ilgų ginčų, kliudančių veiksmingai atlikti bankroto procedūras, objektu.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo procedūra prasideda administravimo išlaidų sąmatą pirmą kartą tvirtinant kreditorių susirinkime, šiam įgyvendinant ĮBĮ 23 straipsnio 5 punkte nustatytą kompetenciją. Vėlesni administravimo išlaidų sąmatos keitimai yra ne savarankiškos procedūros, o administravimo išlaidų sąmatos procedūros sudėtinė dalis.

ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu bankroto administratorius arba kreditoriai ginčija kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, išsprendęs ginčą, ją patvirtina bankroto bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Remiantis šia nuostata, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus pareiškėjos skundą ir palikus galioti kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, teismo nutartis tapo galutinė ir neskundžiama.

Pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į Vyriausybės nutarimu nustatytus rekomendacinius minimalius bankroto administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo dydžius, teisės aktuose nesant expressis verbis įtvirtintos išimties iš taisyklės, kad tokia pirmosios instancijos teismo nutartis neskundžiama, nesudaro atskiro ginčo nutarties apskundimo pagrindo. Tokia teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama ir tokiai situacijai netaikomos bendrosios CPK nuostatos (CPK 1 straipsnio 1, 2 dalys).

Taip pat spalio 24 dieną LAT teisėjų kolegija priėmė nutartį dėl  teisės normų, reglamentuojančių bankroto bylos iškėlimą fiziniam asmeniui, aiškinimo ir taikymo. Fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. Nustatant fizinio asmens būklę, nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie fizinių asmenų bankroto įstatymo (FABĮ) 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka negali būti nurašyti (reikalavimai dėl žalos atlyginimo dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties, dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, piniginių lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) bei reikalavimai, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas, ir įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu).

Baudžiamojoje byloje teismo paskirtas turto konfiskavimas negali būti panaikinamas civilinėje byloje. Tiek bauda, tiek turto konfiskavimas skiriami už nusikalstamas veikas, dėl to negali būti nurašomi, nes bauda už nusikalstamas veikas pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį apima ir turto konfiskavimą kaip baudžiamojo poveikio priemonę. Todėl 349 630,21 Eur neišieškotas turto konfiskavimo sumos likutis byloje priskirtinas nenurašomiems reikalavimams, kurie nelemia fizinio asmens nemokumo ir taip pat nesudaro teisinio pagrindo iškelti fizinio asmens bankroto bylą

 

Back to top button