ESTT: fizinis asmuo interneto svetainėje vienu metu paskelbęs tam tikrą skaičių skelbimų apie parduodamas prekes gali būti kvalifikuojamas kaip „prekybininkas“ tik tuo atveju, jei šis asmuo veikia siekdamas verslo tikslų

Šiandien Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) priėmė prejudicinį sprendimą dėl atvejų, kai fizinis asmuo pardavinėja naujas ar panaudotas prekes internete. Vartotojas Bulgarijos interneto svetainėje pagal nuotolinės prekybos sutartį įsigijo laikrodį. Nusprendęs, kad šio laikrodžio savybės neatitinka nurodytųjų šioje svetainėje paskelbtame skelbime, vartotojas pateikė skundą Vartotojų apsaugos komisijai (VAK) po to, kai laikrodžio tiekėjas atsisakė priimti norimą grąžinti laikrodį ir atiduoti už jį pinigus. Atlikusi patikrinimus VAK konstatavo, kad laikrodį pardavė E. Kamenova, kuri toje svetainėje buvo registruota „eveto-ZZ“ vardu. Interneto svetainės administratoriaus teigimu, šiuo vardu pasivadinęs naudotojas paskelbė iš viso aštuonis skelbimus apie įvairių prekių pardavimą, tarp jų – ir apie laikrodžio, dėl kurio kilo ginčas. VAK konstatavo, kad E. Kamenova padarė administracinį nusižengimą ir skyrė kelias nuobaudas, nes Kamenova nė viename skelbime nenurodė prekybininko pavadinimo, adreso ir elektroninio pašto adreso, bendros prekių pardavimo kainos ir panašiai.

ESTT išaiškino, kad 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos  2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje („Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva“) 2 straipsnio b ir d punktai ir 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/83/ES dėl vartotojų teisių  2 straipsnio 2 punktas turi būti aiškinami taip, kad fizinis asmuo, kuris interneto svetainėje vienu metu paskelbia tam tikrą skaičių skelbimų apie parduodamas naujas ir naudotas prekes, gali būti kvalifikuojamas kaip „prekybininkas“, o tokia veikla gali būti laikoma „komercine veikla“ tik tuo atveju, jei šis asmuo veikia siekdamas tikslų, susijusių su jo prekyba, verslu, amatu arba profesija, o tai turi patikrinti teismas, atsižvelgdamas į visas bylai svarbias aplinkybes.

Siekiant atsakyti į klausimą, ar fizinis asmuo patenka į sąvoką „prekybininkas“  ir siekiant kvalifikuoti kaip „prekybininką“, reikia vertinti kiekvieną atvejį atskirai: ar pardavimas internetinėje platformoje įvykdytas organizuotai; ar jį vykdant siekta pelno; ar pardavėjas turi informacijos ir techninę kompetenciją parduoti siūlomas prekes, kurių galbūt neturi vartotojas, ir dėl to jo padėtis yra palankesnė nei vartotojo; ar pardavėjas turi teisinį statusą, reikalingą komerciniams sandoriams atlikti, ir kokiu mastu pardavimas internetu susijęs su pardavėjo komercine ar profesine veikla; ar pardavėjas yra PVM mokėtojas; ar pardavėjas, veikiantis nustatyto prekybininko vardu ar jo naudai arba tarpininkaujant bet kuriam kitam asmeniui, veikiančiam jo vardu ir jo naudai, gavo tam tikrą atlygį ar užmokestį; ar pardavėjas įsigyja naujas arba naudotas prekes, kad jas perparduotų, ir dėl to ši jo veikla yra reguliari, dažna ir (arba) vykdoma vienu metu su jo profesine veikla; ar visos parduodamos prekės yra tos pačios rūšies arba tokios pačios vertės, visų pirma – ar pasiūla orientuota į nedidelį prekių skaičių.