Teismai

LAT: Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas nereiškia, kad turtu, esančiu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, laikomos ir hipotetinės sutuoktinių ar vieno jų pajamos

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus kolegija rugsėjo 27 d. priėmė nutartį dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių vedybų sutarties dėl areštuoto sutuoktinių darbo užmokesčio priskyrimo jų asmeninei nuosavybei sudarymą, aiškinimo ir taikymo. Ieškovas M. R. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančia ir panaikinti sutuoktinių K. V. ir V. V. sudarytą vedybų sutartį. Ieškovui preliminariu sprendimu priteista iš K. V. skola pagal K. V. išduotus neapmokėtus neprotestuotinus vekselius. Antstolė, vykdydama šį sprendimą, areštavo skolininkui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą – įmonių akcijas ir K. V. bei jo sutuoktinės V. V. darbo užmokestį. Po to skolininkas su sutuoktine sudarė vedybų sutartį, kuria nustatė turto visiško atskirumo teisinį režimą. Telšių rajono apylinkės teismas sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento sutuoktinių K. V. ir V. V. vedybų sutartį. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovų apeliacinį skundą, nutartimi pakeitė Telšių rajono apylinkės teismo sprendimą ir pripažino negaliojančia atsakovų sudarytos vedybų sutarties dalį, kuria atsakovų K. V. ir V. V. darbo užmokestis pripažintas jų asmenine nuosavybe.

LAT teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad įsatyme nėra nuostatų, draudžiančių sudaryti povedybinę sutartį, kai teismo nutartimi vykdymo procese nustatyta vieno iš sutuoktinių, kaip skolininko, dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tokia sutartis nelaikytina per se  (savaime) prieštaraujančia gerai moralei ar viešajai tvarkai, taigi nėra pagrindo konstatuoti niekinį tokios povedybinės sutarties pobūdį. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad santuokinio turto dalijimas yra disponavimas juo, keičiant jo teisinį statusą iš bendrosios jungtinės nuosavybės į asmeninę, todėl turto, kuriuo disponuoti uždrausta, dalijimas draudžiamas.

Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas nereiškia, kad turtu, esančiu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, laikomos ir hipotetinės sutuoktinių ar vieno jų pajamos iš darbinės veiklos, t. y. tokios pajamos, kurias sutuoktiniai galimai gaus (uždirbs) ateityje. Tokios hipotetinės pajamos nėra turtas, taigi nėra pagrindo kalbėti ir apie bet kokią sutuoktinių nuosavybės teisę (įskaitant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę) į jas. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad aptariama vedybų sutarties 2.5 punkto nuostata, pagal kurią po sutarties sudarymo sutuoktinių įsigytos lėšos (šioms lėšoms priskiriamos ir lėšos, gaunamos kaip darbo užmokestis) yra sutuoktinio, kurio vardu pinigai yra įgyti, asmeninė nuosavybė, nebuvo perleistas ar padalytas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esantis turtas (pajamos iš darbinės veiklos, reikalavimo teisė į šias pajamas) ar kitokiu būdu pakeista šio turto teisinė būklė. Aptariama vedybų sutarties 2.5 punkto sąlyga laikytina ne santuokinio turto (bendrosios jungtinės nuosavybės) perleidimu, padalijimu ar teisinės būklės pakeitimu, o sutuoktinių pajamoms, gaunamoms iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos, iki tol taikyto įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo pakeitimu pagal sutartį nustatytu teisiniu režimu.

Lėšų, gaunamų kaip sutuoktinių darbo užmokestis, arešto esmė – nuosavybės ar atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimo ar disponavimo – apribojimas nuo tokių pajamų gavimo arba reikalavimo teisės į jas atsiradimo momento. Sutuoktinių turto teisinio režimo pakeitimas sutartyje nustatytu būdu Turto arešto aktų registro įstatymo (TAARĮ) 2 straipsnio 3 dalies prasme nelaikytinas pajamų, gautų iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos, valdymu, naudojimu ar disponavimu jomis. Tai reiškia, kad aptariama vedybų sutarties 2.5 punkto sąlyga, kuria buvo susitarta dėl būsimoms pajamoms taikytino teisinio režimo, nurodyto apribojimo nepažeidė.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, spręsdami dėl sutarties negaliojimo CK 1.80 straipsnio ir 3.105 straipsnio 1 punkto pagrindu, iš esmės netinkamai aiškino ir taikė TAARĮ 2 straipsnio 3 ir 7 dalių normas, todėl priėmė teisiškai nepagrįstus procesinius sprendimus. Be to, atkreipė dėmesį, kad kiekvieno iš atsakovų pajamos iš darbinės veiklos, gautos po vedybų sutarties sudarymo, nebeturi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės statuso ir, įregistravus vedybų sutartį Vedybų sutarčių registre, nebegalės būti išieškojimo objektu dėl kito sutuoktinio asmeninių prievolių.

Back to top button