LAT apie kompensacijos už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą dydžio nustatymą
Rugsėjo 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus kolegija priėmė nutartį byloje dėl kompensacijos už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą dydžio nustatymo, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo bei taikymo. Ieškovai nurodė, kad Vilniaus miesto taryba 2000 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. 63 patvirtino Vilniaus miesto bendrojo plano papildymą bei įpareigojo Miesto plėtros departamentą organizuoti žemės paėmimą visuomenės poreikiams, nes per ieškovų žemės sklypą numatyta tiesti Vilniaus miesto vakarinį aplinkkelį. 2008 m. balandžio 1 d. buvo pradėta ieškovų žemės sklypo paėmimo Vilniaus miesto vakariniam aplinkkeliui tiesti procedūra ir iš esmės jiems priklausantis ginčo žemės sklypas buvo paimtas, tik už jį nebuvo atlyginta. Ieškovai teigė, kad jie nuo pat 2000 metų, kai įsigijo žemės sklypą, negalėjo visiškai nieko su juo daryti, nors planavo statyti mažaaukščius gyvenamuosius namus, tačiau Vilniaus miesto savivaldybė atsisakė parengti sąlygas bei išvadas detaliajam planui, motyvuodama tuo, kad per jiems priklausantį žemės sklypą numatyta tiesti Vilniaus miesto vakarinį aplinkkelį. Sprendimas paimti ginčo žemės sklypą visuomenės poreikiams buvo priimtas jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.
LAT teisėjų kolegija išaiškino, kad nustatant žemės sklypo vertę sprendimo jį paimti visuomenės poreikiams priėmimo dieną, kartu turi būti atsižvelgiama į kainų pokytį per laikotarpį nuo sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo dienos iki teismo sprendimo nustatyti žemės sklypo vertę priėmimo dienos. Teismo sprendimu nustatomas atlyginimo už paimtą visuomenės poreikiams žemę dydis neapima galimų paimamo žemės sklypo visuomenės poreikiams savininkų nuostolių, patiriamų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų nulemto negalėjimo naudoti paimamo žemės sklypo pagal jo tikslinę naudojimo paskirtį, taip pat dėl užsitęsusio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams proceso. Todėl nustačius paimamo žemės sklypo vertę ir išmokėtinos kompensacijos dydį, paimamo žemės sklypo savininkams išlieka teisė reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo Civilinio kodekso nustatyta tvarka iš žemės paėmimą visuomenės poreikiams neteisėtai vilkinusių institucijų.
Nuosekli kasacinio teismo praktika patvirtina, kad visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo savininkas turi teisę į procesines palūkanas nuo laiku nesumokėtos sumos, skaičiuotinas nuo sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo dienos. Teisėjų kolegija, pritardama šiai praktikai ir ją plėtodama, papildomai nurodė, kad tokios procesinės palūkanos sudaro pagrindą užtikrinti teisingą kompensavimą už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą.
