Globalizacijos iššūkis: kokybiškas teisingumo vykdymas ir efektyvi teismų veikla
Kokios pasaulinės tendencijos vyrauja teisėjų profesionalumo ir etikos srityse? Kokia yra šiandienos pokyčių įtaką teismų nepriklausomumui? Kokios informacinių technologijų perspektyvos teismų veikloje? Šiais klausimais išsamiai diskutuota 2018 m. gegužės 24 d. Kaune, Vytauto Didžiojo universitete vykusioje konferencijoje „Teisėjų profesionalumas ir etika technologijų bei globalizacijos amžiuje“. Praktinėmis naujovėmis dalinosi teisėjai, teisės mokslininkai, advokatai ir prokurorai iš JAV, Kroatijos, Vengrijos, Lietuvos, Lenkijos, Bosnijos ir Hercegovinos.
Teisingumo pokyčiai globalizacijos amžiuje
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Rimvydas Norkus sveikindamas į konferenciją susirinkusius svečius ragino atkreipti dėmesį į tai, kad globalizacija nėra pasirinkimo dalykas, tai – pažangos nulemta tikrovė, negrįžtamas permainų ir transformacijų procesas, kuriame svarbu nepamiršti tikrosios teismų funkcijos: „Jeigu vartotojai teisingumą priima kaip techninį dalyką, be jo tikrosios ir fundamentalios funkcijos, teisingumas rizikuoja būti dehumanizuotas. Teisingumas yra ir turėtų likti žmogiškas, nes jis siejasi pirmiausiai su žmonėmis, jų ginčais, konfliktais. Žmogiškasis teisingumo veidas privalo būti išlaikytas ir vertinamas kaip mūsų teisingumo jausmo sudėtinė dalis“, – teigė pirmininkas R. Norkus.
Sveikinimo žodį tarusi Vytauto Didžiojo universiteto mokslo reikalų prorektorė Julija Kiršienė pažymėjo, kad diskusija tarp mokslininkų, teisės ekspertų ir profesionalų teisėjų yra labai savalaikė dėl aktyviai vykstančių reformų teismų ir teisinėje sistemoje. Lietuvai kartu su kitomis Europos valstybėmis švenčiant nepriklausomybės atkūrimo 100-ąsias metines, dėmesys teisminei valdžiai, kuri yra viena iš trijų valstybinių valdžių, yra labai svarbus. Prorektorė pasidžiaugė, kad konferencija vyksta laisvės ir atvirumo principais paremtame Vytauto Didžiojo universitete, kuris orientuotas į globalizacijos procesus ir patenka į 3 proc. geriausiai vertinamų universitetų pasaulyje.
Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas Tomas Berkmanas atkreipė dėmesį, kad teisininko profesija iki šiol atrodė kaip technologijoms nepavaldi sritis, tačiau per paskutinius metus matomi pokyčiai, kuriuos svarbu analizuoti. Technologijos keičia teisininko darbą, dabar kaip niekada svarbu atkreipti dėmesį į du dalykus „teisėjo profesionalumą“ ir „technologijų amžių“ bei užduoti klausimą „kas toliau?“, – teigė T. Berkamanas.
CEELI instituto Prahoje direktorius Christopheras Lehmannas konferencijos metu akcentavo diskusijų dėl teismų veiklos tobulinimo ir ateities perspektyvų globalizacijos amžiuje svarbą pasidžiaugdamas sėkmingu Europos teisėjų bendradarbiavimu siekiant puoselėti teisės viršenybės idėją, dalintis gerąja patirtimi. Kaip viena puikių iniciatyvų pavyzdžių pristatyta Lietuvoje suorganizuota visai Rytų ir Centrinei Europai svarbi diskusija, kuri apima teismų veiklos tobulinimo ir ateities perspektyvas globalizacijos amžiuje.
Pagrindinis konferencijos organizatorius, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, Mindaugas Šimonis pabrėžė spartų pokyčių procesą Europos teismuose ir jo kuriamus iššūkius: „Sparčiai vyksta teismų sistemų reformos ir teismų internacionalizacija, ieškoma vieningų teisėjų profesinių veiklos standartų, bendros kultūros ir etikos principinių nuostatų ir jų praktinių įgyvendinimų“. Pasak teisėjo, šių pokyčių kontekste kylantys iššūkiai skatina vis didesnį dėmesį skirti teismų ir teisminių sistemų nepriklausomumo ir principingumo užtikrinimui, priemonių, kuriomis galima didinti teismų sistemų veiksmingumą, gerinti teisingumo kokybę ir asmenų aptarnavimą, diegimui. Ypatingas dėmesys skiriamas ir informacinių technologijų diegimui, siekiant modernizuoti teismų bendrąją veiklą ir administravimą.
Dėmesys teisėjų etikos standartui ir teisingumo vykdymo kokybei
Konferencijos metu didelis dėmesys buvo skirtas žmogaus teisės į teisingą teismą vystymosi tendencijoms aptarti. Pranešime apie teisėjo veiklos profesionalumą apsaugant teisę į teisingą teismą M. Šimonis, pažymėjo, kad nors ši teisė turi lemiamos įtakos veiksmingo, efektyvaus ir kokybiško teisingumo vykdymui, atlikta Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos analizė atskleidė teisinį paradoksą – šios teisės pažeidimus dažniausiai lemia pačių teismų ir teisėjų nepakankamas dėmesingumas šios teisės praktiniam įgyvendinimui, sudėtingo turinio analizei, jos keliamus reikalavimus pritaikant naujiems teisiniams santykiams: „Teisė į teisingą teismą nuolat vystosi, todėl jos sudėtingumas ir kaita iškelia tiek teisės mokslui, tiek ir praktikai uždavinius užtikrinti jos perspektyvinį įgyvendinimą. Nacionalinės teismų sistemos turi diegti specialius saugiklius, kurie leistų apsaugoti šios teisės realų įgyvendinimą. Ilgametė Strasbūro teismo praktika rodo, kad tai labiausia valstybių pažeidžiama žmogaus teisė, numatyta konvencijoje, o tai turi didelės reikšmės pasitikėjimu teismais ir teisine valstybe“, – konferencijos metu pabrėžė M. Šimonis.
Renginyje JAV Federalinis teisėjas Johnas M. Walkeris, atskleisdamas amerikiečių teisines tradicijas, pažymėjo, kad teisėjų etika yra svarbus faktorius užtikrinant teisės viršenybės principo įgyvendinimą, tai yra vienas iš pagrindinių veiksnių teismų sistemoje, siekiant veiksmingo teisingumo vykdymo: „Tokioje aplinkoje visuomenė neturi pamiršti visuotinių principų, sustiprinančių teisminę nepriklausomybę ir teisinę valstybę, ir turėtų dėti ypatingas pastangas, kad neprarastų nepriklausomo ir nešališko teisėjo vaidmens“.
Teisėjas iš Vengrijos Levente Simonas, aptardamas teisėjų profesinių standartų atnaujinimą ir teisminę etiką globalizacijos amžiuje, pažymėjo, kad šiuolaikinis teisėjas turi teisėjauti lokaliai, tačiau mąstyti globaliai. Šiam tikslui pasiekti labai pasitarnauja tarptautinės teisėjų organizacijos, pavyzdžiui, Europos teisėjų tarybos tinklas (ENCJ), kuris, pasak teisėjo, per paskutinius dešimt metų atliko įvairius tyrimus, susijusius su teismų veikla, ar CEELI institutas Prahoje, kuris subūrė tarptautinę teisėjų grupę, sukūrusią Teismų nepriklausomumo, nešališkumo ir principingumo visame pasaulyje vadovą (aut. past. Vadovą galima rasti čia: http://ceeliinstitute.org/judicial-materials/judicial-manual/ ).
Kroatijos teisėjas Davoras Dubrovicas renginyje pristatė daugelyje Europos valstybių atliktą 4-tąjį vertinimo turą, kurio metu, be kitų valstybės valdymo sąlygų, buvo vertinamas teisminių sistemų išsivystymas, tiriant teisėjų paskyrimo, karjeros ir paslaugų teikimo sąlygas, bylų skirstymo procedūras, etikos ir elgesio taisykles, interesų konfliktus, teisėjų veiklos draudimus, mokymo sistemas ir kitus sudedamuosius teismų sistemos komponentus.
Teisėjas iš Rumunijos Cristis Daniletas, pristatydamas socialinę žiniasklaidą, kaip priemonę skatinti atvirumą ir pasitikėjimą teisingumu, akcentavo komunikacijos svarbą pokyčių laikotarpiu. Pranešime, analizuojant teisėjų etikos dilemas, galinčias kilti naudojantis socialine žiniasklaida, pastebėta, kad jeigu informacija visuomenei pateikiama labai plačiai, dažnai susiduriama su iššūkiais bei rizikomis, tačiau taip pat akcentuota, kad „tik plačiai teikiant informaciją visuomenei, ją aktyviai šviečiant žmogaus teisių ir valstybės valdymo, įstatymų kūrimo, teisingumo institucijų veikimo, demokratijos procesų ir teisės viršenybės klausimais, šis procesas ilgainiui duoda didelę naudą kuriant brandžią pilietinę visuomenę, kuri pasitiki teisingumu bei jo vykdymu“.
Advokatas M. Kukaitis konferencijos metu palietė ir Lietuvos advokatų profesinės etikos klausimą: „Advokato santykis su teismu yra specifinis, lyginant advokato santykį su visuomene, nes teikdamas teisines paslaugas teisme, advokatas turi paklusti ir procesinėms normoms, ir elgesio taisyklėms, kurios taikomos visų proceso dalyvių elgsenai teisme. Advokatas santykyje su teismu turi išlaikyti balansą tarp advokato pareigos elgtis pagarbiai ir kliento interesų apsaugos prioriteto“, – pažymėjo advokatas M. Kukaitis.
Lenkijoje – kova už teismų ir teisėjų nepriklausomumą
Konferencijoje netrūko įžvalgų apie grėsmes teismų nepriklausomumui, plačiai aptartas Lenkijos atvejis, kur nuo 2015 metų vyksta tikra kova už teismų ir teisėjų nepriklausomumą. Lenkijos, Olawos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Slawomiras Palkas renginyje pažymėjo, kad šiuo metu Lenkijoje yra apie 10 000 teisėjų, 400 teismų ir šiuose teismuose kasmet išnagrinėjama apie 16 milijonų bylų – toks kiekis procesų ir veikiančių asmenų sukuria ir tam tikras problemines situacijas. Nežiūrint to, Lenkijos teismų veiksmingumas ir teisingumo vykdymo kokybė pagal Europos teisingumo rezultatų suvestinę (angl. – European Justice Scoreboard) nesiskiria nuo Europos vidurkio, ir visi tyrimai rodo, kad Lenkijos teismų sistema yra nepriklausoma nuo korupcijos, kaip sisteminės problemos.
Teisėjas apgailestavo, kad Lenkijos įstatymų leidžiamoji ir vykdomoji valdžios dalį visuomenės sugebėjo nepagrįstai įtikinti, kad Lenkijos teismai dirba netinkamai, yra neveiksmingi, korumpuoti, o jų nepriklausomumas yra tik teisėjų privilegija, skirta ne tarnauti visuomenei. Teisėjas teikė, pavyzdžius, kaip Lenkijos valdžia darė įtaką teisėjų nepriklausomumui: per du metus politinė valdžia darė įtaką teismų veiklai skirtingose srityse, sukūrė Konstitucinio Tribunolo politinę kontrolę, pakeitė Teisėjų tarybos formavimo tvarka, ją renkant žemuosiuose Parlamento rūmuose. Taip pat buvo atlikti veiksmai, kurių pagalba dabar politiškai kontroliuojami teisėjų skyrimo ir jų karjeros procesai, tiesiogiai patys teismai, įskaitant ir Lenkijos Aukščiausiąjį Teismą, ir net tokios sritys, kaip teisėjų mokymai. Visiems šiems procesams yra sustiprinta Teisingumo ministerijos įtaka, per paskutinius 6 mėnesius pakeisti 149 teismų vadovai. Teisėjas S. Palkas pažymėjo, kad „Visi šie veiksmai akivaizdžiai susilpnino Lenkijos teismų nepriklausomumą, ženkliai padidino politinės įtakos teismams lygį, tuo tarpu reikalingos spręsti problemos liko nepaliestos“.
Technologijų įtraukimas į teisinį pasaulį
Didelis dėmesys konferencijoje buvo skiriamas technologijų taikymui ir diegimui teismų veikloje.
Apie tai daug kalbėjo teisės praktikai – Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus Meilutis, Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo grupės vyriausiasis prokuroras Marijus Šalčius, advokatas Justinas Usonis. Teisėja iš Bosnijos ir Hercegovinos Katica Artukovic atkreipė dėmesį į savo šalies pažangą technologijų taikymo srityje. Dauguma teismo paslaugų perkeliamos į elektroninę erdvę: automatizuotai paskirstamos bylos teisėjams, informacija pateikiama interneto puslapyje, pasitelkiama videokonferencijų sistema ir kt. Visų pranešėjų teigimu, teismai sparčiai diegia šiuolaikines technologijas siekdami optimizuoti ir efektyvinti teisės profesiją.
Kalbant apie ateities poreikius bei perspektyvas Lietuvos teismuose, prof. Julija Kiršienė ir prof. Edita Gruodytė pristatė 2018 metais teismuose atliktą tyrimą, kurio metu apie technologijų poveikį darbe buvo apklausti Lietuvos teisėjai, teisėjų padėjėjai ir teismo sekretorės. Duomenys parodė, kad informacinių technologijų plėtra ir galimybės teisėjų ir kito personalo darbe iš esmės vertinamos pozityviai. Kita vertus, buvo įvardytos ir probleminės sritys: nepakankamas technologinis aprūpinimas ir išorės subjektų nepakankamas technologinis pasirengimas. Kaip svarbiausi trūkumai buvo įvardinti įdiegtų technologijų tinkamo funkcionavimo stoka (92 % respondentų) bei mokymų poreikis (91 % respondentų).
Daug dėmesio susilaukė VDU Teisės fakulteto dėstytojų advokato Pauliaus Astromskio ir teisininko Vyganto Malinausko pozicijų susikirtimas dėl technologinės ateities perspektyvų. P. Astromskis akcentavo visapusišką technologijų diegimą teisininko profesijoje. Anot jo, „dirbtinio intelekto sistemų panaudojimo teisėje idėja nėra nei nauja, nei labai unikali. Šios idėjos svarstomos jau nuo 1958 metų, o dar 1970 metais pasirodė pirmieji dirbtinio intelekto pagrindu veikiantys prototipai. Tuo tarpu dabar dirbtinio intelekto sistemos atlieka reikiamų teisės aktų paieškos, įrodymų rinkimo ir apdorojimo darbus, pateikia patarimus bylinėjimo strategijai ar sutarčių vykdymui, prognozuoja jų baigtį, generuoja ir derina dokumentus ar net konsultuoja klientus. Laboratorijose vystomi algoritmai, kurie, kaip ir teisėjai, sugeba atsirinkti reikšmingus faktus, pritaikyti teisės normą ir motyvuoti savo sprendimus.“
Tuo tarpu Vygantas Malinauskas konferenciją užbaigė išreikšdamas abejonę, ar įmanoma sprendimų priėmimo galias technologijoms perduoti visa apimtimi: „Diskusija apie sprendimų patikėjimą dirbtiniam intelektui negali ignoruoti etikos problemos. Protingumas, kaip gebėjimas rinktis tarp skirtingos vertės alternatyvų, yra esminė etikos sąlyga. Tačiau tuomet kyla pagrįstas klausimas – ar dirbtinis intelektas, pats neturėdamas žmogiškos prigimties, iš principo gali būti protingas žmogiškąja prasme?”, – klausė teisininkas.
Konferencijoje akcentuota, kad dabartis neleidžia abejoti milžinišku technologijų poveikio teisės pasauliui ir teisininko profesijai potencialu – technologijos ir dirbtinis intelektas į teisės pasaulį jau atvyko ir tik laiko klausimas, kaip jis bus panaudotas. Tačiau labai svarbu kaip tai bus kontroliuojama.
Nacionalinės teismų administracijos informacija.
