LAT: gynybos baudžiamajame procese efektyvumas siejamas su advokato ir kliento tarpusavio pasitikėjimu
2022 m. kovo 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą, kurioje nuteistasis V. V., būdamas asmuo, prilygintas valstybės tarnautojui, veikė priešingai tarnybos interesams ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.
V. V. (kasatorius) nuteistas už tai, kad, dirbdamas Kauno miesto savivaldybės įsteigtoje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimą vartotojams vykdančioje UAB „Kauno vandenys“ (toliau – Bendrovė) technikos direktoriumi, turėdamas tikslą pasisavinti Bendrovės lėšas ir jas naudoti ne Bendrovės, bet savo ir bendrininkų asmeninėms reikmėms, klastojo dokumentus, vykdydamas viešuosius pirkimus priėmė kyšius (pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 225 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį).
Nuteistasis V. V. kasaciniame skunde nurodė, kad viso baudžiamojo proceso metu nebuvo užtikrinta tinkama teisinė gynyba, buvo pažeistas jo, kaip kliento, ir advokato profesinės paslapties konfidencialumas, o apeliacinės instancijos teisme baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Kasatorius nurodė, kad nagrinėjamoje byloje jį gynusi advokatė R. M., vykstant nagrinėjamos bylos procesui, lygiagrečiai Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliekamame kitame ikiteisminiame tyrime buvo iškviesta STT pareigūnų ir apklausta kaip liudytoja apie nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybes. Apklausos metu advokatė nurodė, kad V. V. yra jos klientas, tačiau neatsisakė duoti parodymų ir atskleidė kliento ir advokato profesinę paslaptį sudarančią informaciją apie vykstančią baudžiamąją bylą, susitikimus su ginamuoju ir jų bendravimo turinį. Tos pačios apklausos metu advokatė R. M. pasirašė STT įspėjimą dėl atsakomybės už ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimą be leidimo, šiuo įspėjimu jai buvo uždrausta atskleisti bet kokią apklausos metu sužinotą informaciją apie vykstantį ikiteisminį tyrimą, taip pat kokie klausimai jai buvo užduoti apklausos metu, ką ji atsakė į klausimus, kitas aplinkybes. Po šios apklausos advokatė dar tris kartus buvo papildomai kviečiama kaip liudytoja ir davė parodymus apie aplinkybes, kurias sužinojo atlikdama gynėjo pareigas. V. V. kasaciniame skunde motyvavo tuo, kad dėl susidariusios situacijos jis negalėjo atsisakyti gynėjos ir jos pakeisti kitu gynėju, taip įgyvendindamas įstatymuose įtvirtintą teisę į tinkamą teisminę gynybą. Kasaciniame skunde taip pat nurodyta, kad apeliacinės instancijos teisme šią bylą nagrinėję teisėjai anksčiau minėtame ikiteisminiame tyrime taip pat kaip liudytojai davė parodymus apie su byla susijusias aplinkybes, ikiteisminio tyrimo pareigūnams raštu teikė informaciją net ir po paskutinio posėdžio, kai jau buvo sprendimo priėmimo etapas, o tai galėjo paveikti teisėjų vidinį įsitikinimą, šališkumą ir teismo sprendimo priėmimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, nusprendė, kad apklausų metu atskleista informacija sudaro kasatoriaus kaip kliento ir advokato profesinę paslaptį ir pažeidžia ne tik draudimą apklausti gynėją apie aplinkybes, kurias ji sužinojo vykdydama savo pareigas, bet ir kasatoriaus teisę į gynybą. Gynybos baudžiamajame procese efektyvumas siejamas su advokato ir kliento tarpusavio pasitikėjimu. Atkreiptinas ypatingas dėmesys į tai, kad advokatės apklausos vyko tuo metu, kai advokatė atliko gynėjo pareigas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nei bylą nagrinėjančiam teismui, nei jos ginamajam (kasatoriui) apie apklausas nieko nežinant. Taip buvo pažeista ne tik kliento ir jo gynėjos teisė į konfidencialų bendravimą, bet ir teisė į teisingą procesą, kuri apima ir kaltinamojo teisę neprisidėti prie savo paties kaltinimo.
Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nariai buvo apklausti kaip liudytojai ikiteisminiame tyrime kitoje byloje ir nėra jokių duomenų, kad šioje baudžiamojoje byloje jie galėtų atitikti liudytojui keliamus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nariams apklausų metu buvo užduotas vienas klausimas – ar nagrinėjant šią bylą jiems nebuvo daromas poveikis. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nariai nenuslėpė apklausos fakto, o apie jį teismo posėdyje pranešė proceso dalyviams, tiek pristatydami savo poziciją nusišalinimo pagrindų nebuvimo aspektu, tiek ir sudarydami galimybę proceso dalyviams pasinaudoti teise pareikšti nušalinimus. Tačiau jokie nušalinimai nebuvo pareikšti, todėl kasatoriaus teisė pareikšti nušalinimus nebuvo pažeista.
Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pabrėžė, kad teisėjui keliami aukšti reikalavimai įpareigoja patį teisėją imtis priemonių, kad būtų šalinamos bet kokios prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl nešališkumo, taip pat ir pranešti apie jo nagrinėjamoje byloje daromą neleistiną poveikį. Jeigu tokio pranešimo nėra, turėtų būti preziumuojama, kad poveikis nedaromas, nebent būtų tam prieštaraujančių duomenų. Todėl ikiteisminio tyrimo įstaigos ir tyrimą atliekantys pareigūnai, spręsdami dėl teisėjo kaip liudytojo statuso ir galimos jo apklausos, turi ne tik įvertinti aplinkybę, ar tas asmuo gali pateikti duomenų, reikšmingų bylos tyrimui ir nagrinėjimui, bet ir atsižvelgti į apklausiamo asmens einamas pareigas ir iš jų kylančias papildomas garantijas, tokias kaip teisėjų (teismo) nepriklausomumas ir nešališkumas. Kartu jie turi įvertinti ir su teisėjo nepriklausomumo garantijomis siejamą draudimą apklausti teisėją sprendimo priėmimo etape (laikotarpiu nuo paskutinio posėdžio iki sprendimo paskelbimo).
Teisėjų kolegijai konstatavus esminius kasatoriaus V. V. teisės į gynybą pažeidimus, 2022 m. kovo 16 d. nutartimi buvo panaikinta apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, susijusi su V. V., ir ši bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija
