ESTT: teisėjo skyrimo procedūros pažeidimo savaime nepakanka padaryti išvadai, kad šis teisėjas nėra nepriklausomas
Viena iš Lenkijos teisme vykstančio civilinio proceso šalių paprašė nušalinti bylą nagrinėjančią teisėją, teigdama, kad ji neteisėtai paskirta į pareigas.
Šis teiginys buvo grindžiamas aplinkybe, kad jos kandidatūrą pasiūlė naujos sudėties NTT, sudaryta įvykdžius Lenkijos teisingumo vykdymo sistemos reformą, kuri sukėlė problemų dėl atitikties teismų nepriklausomumo garantijai ir teisinės valstybės principui. Teisingumo Teismas jau buvo nusprendęs, kad ši institucija buvo suformuota pažeidžiant pamatinius Lenkijos konstitucinės teisės principus ir neatitiko pagal Sąjungos teisę reikalaujamų nepriklausomumo ir nešališkumo garantijų. Be to, pagal Lenkijos teisę nacionaliniams teismams draudžiama vertinti teisėjų paskyrimo procedūros teisėtumą. Šis draudimas taikomas Lenkijos Aukščiausiojo Teismo Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegijai, nors ji vienintelė Lenkijoje turi jurisdikciją nagrinėti prašymus nušalinti teisėją dėl nepriklausomumo stokos, taip pat iš teisėjo skyrimo procedūros pašalintų kandidatų skundus. Be to, šią kolegiją taip pat sudaro teisėjai, skirti į pareigas naujos sudėties NTT siūlymu.
Prašymą nušalinti nagrinėjęs teismas kreipėsi į Teisingumo Teismą. Jis siekė išsiaiškinti, ar teismas, į kurio sudėtį įtraukta teisėja, paskirta į pareigas atlikus paskyrimo procedūrą, kurioje dalyvavo naujos sudėties NTT ir per kurią atmesti kandidatai neturėjo teisės į veiksmingą teisminę teisių gynimo priemonę, gali būti pripažintas iš anksto pagal įstatymą įsteigtu nepriklausomu ir nešališku teismu, kaip tai suprantama pagal Sąjungos teisę.
Teisingumo Teismo didžioji kolegija priminė, kad teisėjų skyrimo procedūra yra dalis garantijų, leidžiančių užkirsti kelią bet kokiai grėsmei jų nepriklausomumui ir nešališkumui. Taigi, nacionaliniai teismai turi galėti vykdyti teisėjų paskyrimo procedūros teisėtumo kontrolę ir tikrinti, ar konkretus teisėjas atitinka reikalavimą dėl iš anksto pagal įstatymą įsteigto nepriklausomo ir nešališko teismo.
Toliau Teisingumo Teismas pažymėjo, kad tik pažeidimai, kurie, vertinami kartu, dėl savo pobūdžio ir sunkumo gali sukelti realų pavojų, kad kita valdžia kišis į paskyrimo procedūrą, ir sukelti teisės subjektams pagrįstų abejonių dėl atitinkamo teisėjo nepriklausomumo ir nešališkumo, gali priversti konstatuoti reikalavimo dėl iš anksto pagal įstatymą įsteigto teismo nesilaikymą. Taigi prašymą nušalinti teisėją nagrinėjantis nacionalinis teismas turi įvertinti visas su jo skyrimu susijusias aplinkybes, kad nustatytų, ar jos gali sukelti piliečiams tokių abejonių. Vis dėlto Teisingumo Teismas laikėsi nuomonės, kad nei aplinkybė, kad naujos sudėties NTT dalyvavo skyrimo procedūroje, nei aplinkybė, kad atmesti kandidatai neturėjo teisės į veiksmingą teisminę teisių gynimo priemonę, vertinamos atskirai ar kartu, nėra pakankamas sprendimo nušalinti atitinkamą teisėją pagrindas.
Galiausiai Teisingumo Teismas konstatavo, kad, siekdama atkurti visuomenės pasitikėjimą teisingumo vykdymo sistema ir užtikrinti valdžių padalijimo principo laikymąsi, Lenkija turi įtvirtinti teisės normas, leidžiančias, atsižvelgiant į per teisėjų skyrimo procedūrą padarytų pažeidimų pobūdį ir sunkumą, įvertinti į teisėjų pareigas neteisėtai paskirtų asmenų galimybes toliau eiti šias pareigas.
ES Teisingumo Teismo informacija
