2025 m. Lietuvos teismų veiklos ataskaita: greičiausias ir efektyviausias bylų nagrinėjimo greitis ES, mažėjantis finansavimas ir saugumo klausimai
Praėjusiais metais teismų sistema susidūrė su visai teismų sistemai svarbiais, bet skirtingo pobūdžio iššūkiais. Stabiliai augantys bylų srautai, žmogiškųjų išteklių ir finansavimo trūkumas bei reikšmingi teismų saugumui vienkartiniai įvykiai darė įtaką kasdieninei teismų veiklai.
„Lietuvos teismai išlaiko aukštą darbo kokybę ir geba prisitaikyti prie kintančių sąlygų. Tačiau, norint užtikrinti ilgalaikį sistemos stabilumą, būtini nuoseklūs sprendimai, garantuojantys teismų ir jų dalyvių saugumą, teisėjų komandų stiprinimą, orientuoti į finansinio nepriklausomumo stiprinimą, procesų bei paslaugų kokybės gerinimą bei atviro dialogo su visuomene formavimą“, – sakė Teisėjų tarybos pirmininkė dr. Danguolė Bublienė.
Pirmininkė pažymėjo, jog vienas svarbiausių praėjusių metų pasiekimų – sukurtas fizinio ir psichologinio saugumo modelis, apibrėžiantis būtinas apsaugos priemones teismuose bei darbuotojų gerovės užtikrinimo principus. Aiškesni darbo krūvio vertinimo kriterijai ir tolygesnis bylų paskirstymas reikšmingai prisidėjo prie teisėjų darbo sąlygų gerinimo.
Anot pirmininkės, nors pastaraisiais metais teisėjų skaičių pavyksta išlaikyti pakankamai stabilų, būtina ir toliau stiprinti teisėjo profesijos patrauklumą, teisėjų komandų stiprinimą ir adekvataus jų atlygio užtikrinimą.
Teismų veiklos efektyvumas išliko aukštas: 2025 m. išnagrinėta 1,3 proc. daugiau bylų nei 2024 m., nors gautų bylų skaičius beveik nesikeitė. Tik 4,3 proc. sprendimų buvo apskųsti, o pakeista ar panaikinta vos 1,3 proc. jų, kas rodo stabiliai aukštą sprendimų kokybę ir efektyvų teismų darbą.
Skaitmenizacija išlieka vienu svarbiausių pažangos rodiklių – net 93 proc. civilinių ir administracinių bylų buvo tvarkomos būtent elektronine forma. Tai leidžia spartinti procesus ir didinti paslaugų prieinamumą visuomenei.
Svarbi sistemos stiprinimo dalis – nuoseklus bendradarbiavimas su valstybės institucijomis. Reguliarūs Teisėjų tarybos susitikimai su Prezidentu, Vyriausybe, Seimu ir Teisingumo ministerija leidžia koordinuoti sprendimus, stiprinančius teismų nepriklausomumą ir autoritetą. Didelis dėmesys skiriamas ir visuomenės informavimui. Įgyvendinant išorinės komunikacijos strategiją, siekiama didinti teismų veiklos skaidrumą, aiškiai pristatyti teismų veiklą ir svarbą valstybės gyvenime.
Teisėjų tarybos pirmininkė pabrėžė, kad ir toliau itin svarbiu prioritetu išlieka teismų finansavimas, o ypač Teisėjų tarybos narių įtraukimas į strateginį valstybės biudžetų planavimą, kuriant tvarų teismų biudžeto planavimą, kuris užtikrintų adekvatų Lietuvos teismų finansavimą. 2024 m. Teismų finansavimas sudarė 0,18 proc. BVP, pagal valstybės biudžeto planą, 2027 m. Teismų finansavimas mažės iki 0,15 proc., o 2028 m. kris iki 0,14 proc. BVP. 2025 m. Europos Komisijos ES teisingumo rezultatų suvestinė patvirtina, kad Lietuvos teismų finansavimas pagal išlaidas vienam gyventojui yra priešpaskutinis ES. Tai rodo būtinybę priimti strateginius sprendimus nacionaliniu lygmeniu.
Teismų veiklos 2025 m. ataskaitą rasite ČIA.
Lietuvos teismų informacija
