Naujausių LAT nutarčių apžvalga: nuo išlaidų advokato pagalbai iki bendraturčių teisių

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus kolegija nutartyje dėl  administracinės paskirties pastato bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo pasisakė, kad bendrojo naudojimo objektų bendraturtis negali vienašališkai nutraukti su pastato administratoriumi sudarytų sutarčių, jei nėra bendro visų savininkų sutarimo keisti administratorių. Santykiuose su trečiaisiais asmenimis bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčiai veikia kaip vienas savininkas, todėl, administracinės paskirties pastato bendrojo naudojimo objektų bendraturčiams nusprendus nuosavybės teisei į bendrą turtą įgyvendinti samdyti išorinį administratorių, turi būti sudaroma sutartis, siejanti visus bendraturčius iš vienos pusės ir administratorių – iš kitos pusės. Nors atsakovas nurodė, kad yra tinkamai įvykdęs pareigą pranešti ieškovei raštu apie Paslaugų sutarčių nutraukimą, tačiau teisėjų kolegija pripažino, kad teismai pagrįstai aplinkybės dėl įspėjimo nelaikė pakankama konstatuoti, jog šalių santykiai pasibaigė, t. y. Paslaugų sutartys nutrūko. Sudariusi tokio pobūdžio sutartis su visais Pastato patalpų savininkais ir pagal jas teikdama viso Pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugas, ieškovė negalėjo ignoruoti aplinkybės dėl bendro visų savininkų sutarimo keisti administratorių nebuvimo. Teisėjų kolegija pripažino pagrįsta teismų išvadą, kad šiuo atveju Paslaugų sutartyse nustatyta jų nutraukimo galimybė susieta su kitų patalpų savininkų sudarytomis analogiškomis sutartimis.

______

Nutartyje dėl deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų įrodinėjimo, ieškovui pareiškus išvestinį ieškinį nemokumo administratoriui dėl žalos atlyginimo, atsižvelgus į teisės doktriną, priminta, jog bendrovės akcininkas, reikšdamas išvestinį ieškinį pagal ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir reikalaudamas atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų pažeidimo, gina skirtingus privačius interesus, t. y. pirma, priverstinai įgyvendindamas bendrovės subjektinę teisę į žalos atlyginimą ir reikšdamas ieškinį bendrovės naudai ir interesais, akcininkas pirmiausia gina bendrovės interesus; antra, akcininkas, įgyvendindamas savo subjektinę teisę pareikšti išvestinį ieškinį, netiesiogiai gina ir savo kaip dalyvio interesus, t. y. akcininko interesas yra išvestinis iš ginamo bendrovės intereso, bet kartu ir savarankiškas. Akcininko, siekiančio pareikšti išvestinį ieškinį, materialinis teisinis suinteresuotumas kompensuoti patirtus savo (akcininko) neigiamus padarinius, kurie yra išvestiniai iš neigiamų padarinių bendrovei, yra būtinas. Nagrinėjamo ginčo specifika pasireiškė tuo, jog, kaip nustatė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, DGK sprendimai, kuriais darbuotojų atleidimai pripažinti neteisėtais, buvo priimti 2018 m. gegužės 7 d., o Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi atsakovė buvo atstatydinta iš bendrovės nemokumo administratoriaus pareigų, paskiriant naujuoju nemokumo administratoriumi V. R. DGK priimti sprendimai nebuvo apskųsti teismui nei UAB ,,BankromaX“, nei V. R. Taigi, tuo metu, kai DGK sprendimai įsiteisėjo, atsakovė jau nebuvo trečiojo asmens nemokumo administratorė ir neturėjo įgaliojimų veikti trečiojo asmens vardu ir interesais, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju svarbūs būtent atsakovės veiksmai dar iki jos atstatydinimo. Be to, nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl (ne)turimų apyvartinių lėšų ir jų (ne)panaudojimo po DGK sprendimų priėmimo, būtent ieškovas turėjo teikti įrodymus (arba prašyti teismo juos išreikalauti), jog atsakovės, kaip nemokumo administratorės, įgaliojimų metu LUAB ,,Laugina“ laiku neatsiskaitė, nors ir turėjo galimybę operatyviai tai padaryti, ir dėl to reikšmingai padidėjo žalos dydis, skaičiuojant darbuotojams vidutinį darbo užmokestį už delsimą atsiskaityti. Taigi, nors apeliacinės instancijos teismas ir aiškinosi aplinkybes, kas šiuo atveju atsakingas už žalos padidėjimą, tačiau netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir dėl to galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas, klaidingai nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovui (akcininkui) galimai padarytos žalos dydžio. Teisėjų kolegija nusprendė, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai išsprendė klausimą dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, tačiau, spręsdamas dėl atsakovės neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydžio, pažeidė įrodinėjimo taisykles ir netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, perkeldamas ją atsakovei, todėl nusprendė dėl žalos nenustatęs visų faktinių aplinkybių, reikšmingų šiam klausimui išspręsti. 

______

Teisėjų kolegija išnagrinėjo civilinę bylą, kurioje darbuotoja (mokytoja) reikalavo iš darbdavio (ugdymo įstaigos) priteisti išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurias ji patyrė darbo ginčų komisijoje. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pripažino, kad darbdavys nepagrįstai pradėjo procesą prieš darbuotoją dėl etikos normoms prieštaraujančio darbuotojos elgesio, todėl darbuotoja, kreipusis dėl savo teisių gynimo į darbo ginčų komisiją, turėjo pagrįstą poreikį pasitelkti advokato pagalbą. Teismai darbuotojos patirtas išlaidas vertino kaip žalą, patirtą dėl neteisėtų darbdavio veiksmų, todėl patenkino ieškinį, remdamiesi deliktinės civilinės atsakomybės principais. Kasacinis teismas nusprendė, kad tokia teismų išvada prieštarauja Darbo kodeksui, kuriame imperatyviai nustatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, patirtos darbo ginčų komisijoje, nepriteisiamos (DK 217 straipsnio 3 dalis). Pripažinus darbo ginčo šalies galimybę vėliau prisiteisti išlaidų, patirtų nagrinėjant ginčą darbo ginčų komisijoje, atlyginimą iš kitos ginčo šalies pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, būtų sudarytos prielaidos apeiti DK 217 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą ir paneigti įstatymų leidėjo tikslus, kurių buvo siekiama darbo ginčų dėl teisės sprendimo teisiniu reguliavimu. Konstitucinio Teismo 2025 m. spalio 23 d. nutarime taip pat pažymėta, kad darbo ginčų dėl teisės sprendimo teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas sudarė prielaidas nemokamam, efektyviam, nešališkam ir socialinių partnerių bendradarbiavimo principu grindžiamam ne teisminiam darbo ginčų dėl teisės sprendimui, kurio metu siekiama, be kita ko, kad ginčo šalys nepatirtų nebūtinų finansinių praradimų, kaip antai išlaidų advokatų paslaugoms. Nors darbo ginčo šalys gali patirti papildomų išlaidų, taip pat išlaidų advokatų paslaugoms apmokėti, tačiau jos nėra būtinos, o tokių išlaidų rizika darbo ginčo šalims tampa lengviau valdoma – kiekviena šalis nuo pat pradžių žino, kad ji visada patirs tik tas išlaidas, kurias pati pasirinks patirti, ir ne daugiau. 

______

Jau buvo rašyta, kad nutartyje dėl vykdomosios bylos užbaigimo išieškant periodinėmis išmokomis priteistą išlaikymą, turto arešto panaikinimo buvo konstatuota, kad skolininko viso turto areštas yra perteklinė ir neproporcinga priemonė, kai prievolė vykdoma gera valia ir nėra įsiskolinimo. Teismas pabrėžė, kad turto areštas buvo taikytas pagrįstai tik kol egzistavo įsiskolinimas. Vėliau, kai pareiškėjas ėmė tinkamai vykdyti prievolę, turto areštas turėjo būti panaikintas. Skolininko turto areštas privalo būti proporcingas ir pagrįstas. Iš esmės ilgiau, nei reikia, taikomas turto areštas neatitinka teisėtų vykdymo proceso tikslų ir pažeidžia Konstitucijos ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmame protokole įtvirtintą nuosavybės apsaugą.