LVAT: tautinių mažumų mokyklose lietuvių kalbos pamokų skaičius negali būti mažesnis nei gimtosios kalbos
Išnagrinėjusi norminę administracinę bylą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2026 m. sausio 15 d. sprendimu pripažino, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu patvirtintų 2025–2026 ir 2026–2027 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų (Bendrieji ugdymo planai) 84 punktas ta apimtimi, kuria pradinio ugdymo programoje mokyklose, kuriose įteisintas tautinių mažumų kalbos mokymas arba mokymas tautinės mažumos kalba, lietuvių kalbos ir literatūros pamokų skaičius nustatytas mažesnis nei gimtosios kalbos ir literatūros pamokų skaičius, prieštarauja Švietimo įstatymo 30 straipsnio 2 daliai.
Teismas konstatavo, kad Švietimo įstatyme imperatyviai nustatyta pareiga tokiose mokyklose lietuvių kalbos mokymui skirti ne mažiau laiko negu gimtosios kalbos mokymui. LVAT išaiškino, kad įstatyme vartojama sąvoka „laikas“ reiškia objektyviai pamatuojamą ir palyginamą mokymo apimtį, todėl vertinant ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktį įstatymui pagrįsta lyginti būtent pamokų skaičių.
Nustatyta, kad Bendrųjų ugdymo planų 84 punkte lietuvių kalbos ir literatūros pamokų skaičius yra mažesnis nei gimtosios kalbos ir literatūros pamokų skaičius, o ginčijamame teisiniame reguliavime nėra įtvirtinta jokių kitų imperatyvių nuostatų, leidžiančių konstatuoti, jog lietuvių kalbos mokymui faktiškai skiriama ne mažiau laiko nei gimtosios kalbos mokymui. Atsižvelgusi į tai, išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą, kad ginčijamos Bendrųjų ugdymo planų nuostatos neatitinka Švietimo įstatymo reikalavimų.
Teismas atmetė argumentus, jog lietuvių kalbos mokymas integruotai kituose dalykuose ar mokykloms suteikta diskrecija perskirstyti pamokas gali kompensuoti mažesnį lietuvių kalbos pamokų skaičių, nes tokios priemonės neužtikrina, kad imperatyvus įstatymo reikalavimas bus faktiškai įgyvendintas visose mokyklose. Taip pat konstatuota, jog administraciniai ar praktiniai sunkumai, įskaitant higienos normose nustatytus pamokų skaičiaus ribojimus, negali pateisinti poįstatyminio teisinio reguliavimo, kuris neatitinka įstatymo nuostatų.
Kartu LVAT pažymėjo, kad jis nevertina ginčijamo teisinio reguliavimo politinio tikslingumo ir nenustato konkrečių Švietimo įstatymo reikalavimo įgyvendinimo būdų. Šių būdų pasirinkimas, įskaitant galimus mokymo organizavimo, ugdymo programų struktūros ar mokymo laiko paskirstymo sprendimus, patenka į vykdomosios valdžios institucijų diskreciją, kuri turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų ir užtikrinant tinkamą pusiausvyrą tarp valstybinės kalbos apsaugos ir tautinių mažumų teisių puoselėti savo kalbą ir kultūrą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo informacija
