LAT: dėl tėvų interesų konflikto vaikui skiriamas ad hoc globėjas turi būti nešališkas tėvų atžvilgiu
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) pateikė išaiškinimą (bylos Nr. e3K-3-176-916/2025) dėl nešališkumo kriterijaus taikymo, parenkant ir skiriant ad hoc globėją nepilnamečiam vaikui, kai kyla interesų konfliktas tėvams priimant su vaiku susijusius sprendimus.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba šioje byloje prašė paskirti nepilnamečio vaiko močiutę ad hoc globėja, kad ji atstovautų ir užtikrintų vaiko teises ir interesus ikiteisminiame mediacijos ir teisminiame procese dėl vaiko teisės tęsti nepertraukiamą mokymąsi užsienio valstybėje gynimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui, vaiko nuomonės išklausymo, jo gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad nurodyti ginčai, kilę dėl su nepilnamečiu vaiku susijusių sprendimų, patvirtina egzistuojantį interesų konfliktą tiek tarp vaiko ir jo motinos, tiek tarp vaiko tėvų. Pirmosios instancijos teismas pareiškimą patenkino ir paskyrė vaiko ad hoc globėju pasiūlytą asmenį. Apeliacinės instancijos teismas šį sprendimą paliko nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad, pagal Civilinio kodekso 3.163 straipsnio 3 dalį, ad hoc globėjas gali būti skiriamas dviem atvejais, t. y. kai priimant su nepilnamečiu vaiku susijusius sprendimus kyla interesų konfliktas tarp vaiko ir jo tėvų (globėjo, rūpintojo) arba tarp vaiko tėvų. Šios teisės normos analizė taikant lingvistinį, teleologinį ir sisteminį teisės aiškinimo būdus suponuoja išvadą, kad ad hoc globėjas gali būti skiriamas ir tuo atveju, kai interesų konfliktas kyla tarp vaiko ir vieno iš tėvų, jeigu kitam vaiko tėvui yra apribota tėvo valdžia. Be to, pagal minėtą CK straipsnį, ad hoc globėjas skiriamas laikinai, t. y. atstovauti vaikui, kol bus sprendžiamas konkretus ginčas dėl sprendimo, susijusio su nepilnamečiu vaiku, dėl kurio kyla interesų konfliktas. Tai reiškia, kad tokio globėjo įgaliojimai pasibaigia išsprendus konkretų ginčą, dėl kurio jis buvo paskirtas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, kad, pagal nustatytą teisinį reguliavimą, ad hoc globėjas parenkamas iš galimų ad hoc globėjų sąrašo, kurį privalo sudaryti Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. Tai suponuoja išvadą, kad pagal CK 3.163 straipsnio 3 dalį ad hoc globėjais turi būti skiriami vaiko tėvų atžvilgiu nešališki asmenys, galintys atstovauti geriausiems vaiko interesams nepriklausomai nuo tėvų valios.
Šioje byloje buvo nustatyta, kad ankstesniais teismų sprendimais vaiko tėvų santuoka yra nutraukta. Jo gyvenamoji vieta nustatyta su motina, tačiau vaikas su ja atsisako gyventi, o tėvo valdžia vaikui laikinai apribota, nustačius, kad jis veikė prieš geriausius nepilnamečio vaiko interesus. Šiuo atveju ad hoc globėja buvo paskirta vaiko tėvo motina. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, o bylą nagrinėję teismai tinkamai nepagrindė sprendimo, jog ad hoc globėju siūlomas skirti asmuo atstovauti nepilnamečiui sprendžiant konkrečius ginčus su vaiko motina atitinka nešališkumo kriterijų. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perdavė šiam teismui bylą nagrinėti iš naujo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija
