ESTT: Lenkijos Konstitucinis Teismas pažeidė kelis pagrindinius Sąjungos teisės principus, nepaisydamas Teisingumo Teismo jurisprudencijos
Dviejuose 2021 m. liepos 14 d. ir spalio 7 d. sprendimuose Lenkijos Konstitucinis Teismas pripažino tam tikras Sutarčių nuostatas, kaip jas yra išaiškinęs ES Teisingumo Teismas (ESTT), nesuderinamomis su šios šalies Konstitucija. Šie sprendimai buvo priimti esant Teisingumo Teismo suformuotai jurisprudencijai dėl Lenkijos teismų nepriklausomumo.
Šiuose abiejuose sprendimuose iš esmės konstatuota, kad nacionaliniai teismai neturi jiems Teisingumo Teismo pripažintos jurisdikcijos tikrinti teisėjų skyrimo procedūrų, įskaitant Lenkijos Nacionalinės teismų tarybos (NTT) nutarimus, teisėtumą ir spręsti dėl šių procedūrų trūkumų. Be to, jais nepripažintos Teisingumo Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, susijusios su Lenkijos teismų organizavimu ir jurisdikcija, taip pat procesu šiuose teismuose.
Manydama, kad Lenkijos Konstitucinio Teismo sprendimais pažeidžiami veiksmingos teisminės gynybos, Sąjungos teisės autonomijos, viršenybės, veiksmingumo ir vienodo taikymo principai, taip pat Teisingumo Teismo jurisprudencijos privalomosios galios principas, Europos Komisija Teisingumo Teisme pareiškė Lenkijai ieškinį dėl įsipareigojimų neįvykdymo. Ieškinyje Komisija taip pat teigė, kad padaryta pažeidimų skiriant tris Lenkijos Konstitucinio Teismo teisėjus ir pirmininkę. Ji tvirtino, kad šis teismas nėra pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas.
Savo sprendime Teisingumo Teismo didžioji kolegija visiškai patenkino Komisijos ieškinį ir konstatavo, kad Lenkija neįvykdė įsipareigojimų. Teisingumo Teismas pažymėjo, kad veiksmingos teisminės gynybos principui prieštarauja 2021 m. spalio 7 d. Lenkijos Konstitucinio Teismo sprendimas, nes juo, nepaisant Teisingumo Teismo jurisprudencijos, atsisakyta pripažinti nacionalinių teismų jurisdikciją tikrinti teisėjų paskyrimo procedūrų, įskaitant NTT nutarimus, kuriais kandidatai siūlomi į šias pareigas, teisėtumą ir spręsti dėl šių procedūrų trūkumų. Šį principą Lenkijos Konstitucinis Teismas pažeidė ir 2021 m. liepos 14 d. sprendimu, nes atsisakė pripažinti Teisingumo Teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su Lenkijos teismų organizavimu ir jurisdikcija, taip pat procesu šiuose teismuose, privalomąją galią.
Ginčijamais sprendimais taip pat paneigiami pagrindiniai Sąjungos teisės sistemos ypatumai, nes atsisakyta vadovautis Sąjungos teisės autonomijos, viršenybės, veiksmingumo ir vienodo taikymo principais, taip pat Teisingumo Teismo jurisprudencijos privalomosios galios principu, trukdant Lenkijos valdžios institucijoms taikyti Sąjungos pirminės teisės normas.
Teisingumo Teismas priminė, kad Lenkija negali remtis savo konstituciniu savitumu, siekdama išvengti ESS 2 straipsnyje įtvirtintų bendrų vertybių, pavyzdžiui, teisinės valstybės, veiksmingos teisminės gynybos ir teismų nepriklausomumo, laikymosi. Šios vertybės yra pačios Sąjungos, prie kurios Lenkija laisvai prisijungė, tapatybės pagrindas. Įstojus į Sąjungą, tokios vertybės tampa teisiškai privalomais įpareigojimais, kurių valstybės narės negali nevykdyti.
Be to, nacionaliniai teismai negali vienašališkai nustatyti Sąjungai suteiktos kompetencijos apimties ir ribų. Šie klausimai neišvengiamai susiję su Sąjungos teisės aiškinimu ir pagal Sutartimis nustatytą Sąjungos teismų sistemą priklauso tik Sąjungos teismams. Visų pirma pagal Sąjungos teisės sistemos autonomijos ir veiksmingumo principus draudžiama bet kokia Teisingumo Teismo sprendimų, priimtų jam vykdant išimtinę jurisdikciją pateikti galutinį privalomą Sąjungos teisės išaiškinimą ir tikrinti Sąjungos aktų teisėtumą, išorės kontrolė. Galimos nacionalinių teismų abejonės dėl Sąjungos kompetencijos apimties arba Sąjungos teisės akto galiojimo dėl to, kad jis nepatenka į Sąjungos kompetencijos sritį, arba dėl to, kad juo pažeidžiamas Sąjungos reikalavimas gerbti valstybių narių nacionalinį savitumą, gali būti išsklaidytos tik palaikant dialogą su Teisingumo Teismu per prejudicinio sprendimo priėmimo procedūrą. Taip yra net ir tada, kai šių abejonių kyla dėl Teisingumo Teismo pateikto Sąjungos teisės išaiškinimo.
Galiausiai Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad 2015 m. gruodžio mėn. skiriant tris Lenkijos Konstitucinio Teismo teisėjus, o 2016 m. gruodžio mėn. – jo pirmininkę, buvo pažeistos Lenkijos pagrindinės skyrimo procedūrų taisyklės. Dėl šios priežasties Lenkijos Konstitucinis Teismas neatitinka Sąjungos teisėje nustatytų pagal įstatymą įsteigto nepriklausomo ir nešališko teismo reikalavimų.
ES Teisingumo Teismo informacija
