ES teisė – tarp viršenybės ir dialogo: LVAT apdovanojo pirmojo esė konkurso nugalėtoją

2025 m. gruodžio 15 d., minint Lietuvos teismų dieną, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (LVAT) įvyko pirmą kartą organizuoto Europos Sąjungos teisės esė konkurso apdovanojimų ceremonija. Renginio metu buvo pagerbti visi konkurse dalyvavę studentai, o pagrindinis apdovanojimas įteiktas konkurso nugalėtojui.

Europos Sąjungos teisės esė konkursą LVAT organizavo kartu su Vilniaus universiteto Teisės fakultetu, siekdamas paskatinti studentus giliau analizuoti ES teisės viršenybės principą, jo santykį su nacionaline teise bei kritiškai vertinti šio principo taikymo ribas. Šių metų konkurso tema – „Ar ES teisė visais atvejais turėtų būti viršesnė už nacionalinę teisę?“ – sulaukė aktyvaus jaunųjų teisininkų susidomėjimo.

Konkurso nugalėtoju tapo Rokas Damulis, kurio esė buvo įvertinta kaip geriausiai atskleidžianti analitinį mąstymą, argumentuotą poziciją ir originalias įžvalgas, paremtas Europos Sąjungos teisės nuostatomis bei teismų praktika. 

Roko Damulio esė:

Viršenybės principas jau nuo pat pradžių, dar ES teisės kūrimo laikotarpiu, 1964 m. ESTT byloje Costa prieš ENEL, kai ESTT¹ paskelbė, kad Europos Sąjungos teisė negali būti panaikinta nacionaliniais įstatymais, buvo aiškiai suformuotas. Tai drąsiai nustatė sąjunginės ir valstybių narių teisės santykių hierarchiją. Tačiau šiandien, kai Europos teisei jau brandaus amžiaus, toks hierarchinis požiūris nebepaaiškina, kodėl viršenybės principas iš tiesų veikia. Šiandien ES viršenybė veikia ne todėl, kad valstybės yra pavaldžios Sąjungai, o dėl pasitikėjimo – tarp teismų, tarp institucijų ir tarp valstybių narių. Lojalumo principas, įrašytas į Sutarties dėl Europos Sąjungos 4 straipsnio 3 dalį², rodo, kad teisinė vienybė kyla iš savanoriško bendradarbiavimo, o ne iš prievartos. Nacionaliniai teismai taiko ES teisę todėl, kad pasitiki, jog Europos Teisingumo Teismas elgsis sąžiningai ir gins tas pačias vertybes, kurias gina jų konstitucijos. Dėl šių priežasčių šiame darbe teigiama, kad viršenybės principas turi būti suprantamas ne kaip hierarchijos, o kaip pasitikėjimo principas. Analizuojant Europos ir nacionalinių teismų praktiką bus įrodyta, kad viršenybė tampa veiksminga tik tada, kai ji remiasi abipuse pagarba ir lojalumu, o ne prievarta.

Europos Sąjungos teisės viršenybės principas yra vienas svarbiausių Europos Teisingumo Teismo sukurtų konstitucinių pamatų. Šis principas buvo suformuotas dar tais laikais, kai Europos Bendrijos teisinė sistema buvo jaunas eksperimentas, o jos veiksmingumas priklausė nuo to, ar valstybės narės sutiks laikytis bendrų taisyklių.1964 m. byloje Costa prieš ENEL ESTT išaiškino, kad iš sutarties, kuria įsteigiama Europos ekonominė bendrija (1957 m. Romos sutarties), kylanti teisė negali būti panaikinta vėliau priimtais nacionaliniais įstatymais. Tai buvo drąsus sprendimas – Europos teisė buvo pastatyta virš nacionalinės ne dėl politinės valios, o dėl loginės būtinybės: be viršenybės bendrijos teisė prarastų vienodą taikymą. Vėliau šis principas buvo išplėtotas Internationale Handelsgesellschaft (1970)³ ir Simmenthal (1978)⁴ bylose. Pirmojoje byloje ESTT pareiškė, kad ES teisė turi viršenybę net konstitucinio rango normų atžvilgiu, nes Sąjungos teisinis pagrindas negali būti paneigtas nacionaliniais teisės aktais, kad ir kokia būtų jų hierarchinė galia. Antroje byloje teismas nurodė, jog nacionaliniai teismai privalo netaikyti nacionalinių įstatymų, prieštaraujančių ES teisei, net jei konstituciniai teismai dar nėra pasisakę šiuo klausimu. Šie sprendimai suformavo hierarchiją, kurioje Sąjungos teisė yra aukščiausio rango teisė. Tai buvo svarbiausia to laikotarpio teisinės integracijos sąlyga. Vis dėlto toks hierarchinis modelis ilgainiui tapo ribotas – jis nepaaiškina, kodėl šiandien valstybės narės realiai priima ir taiko ES teisę. XX a. pabaigoje viršenybės principas tapo nebe įsakymu, o pasitikėjimo rezultatu: nacionaliniai teismai taiko ES teisę ne todėl, kad privalo, bet todėl, kad tiki jos teisine ir vertybine kokybe. Šiuolaikinės Europos teisinės sistemos pagrindas – ne valdžia, o teisinis bendradarbiavimas. Šį principą aiškiai išreiškia ES sutarties 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas lojalaus bendradarbiavimo principas, kuris reikalauja, jog valstybės narės imtųsi visų tinkamų veiksmų, kad užtikrintų, jog būtų tinkamai vykdoma sąjungos teisė. Tai ne tik formali pareiga, bet ir pasitikėjimo deklaracija. Šis principas įpareigoja sąjungos ir valstybių narių institucijas ne konkuruoti dėl galios, o veikti kaip viena sistema, tarpusavyje pasitikinti. Vienas ryškiausių pavyzdžių – byla Köbler prieš Austriją⁵. Joje ESTT nusprendė, kad valstybė gali būti atsakinga už žalą, padarytą nacionalinio teismo sprendimu, kuriame neteisingai buvo taikyta ES teisė. Šis sprendimas nebuvo skirtas bausti teismus, priešingai – jis sustiprino idėją, kad nacionaliniai teismai yra ES teisės taikymo teismai, o ne pavaldiniai.

Tokia atsakomybė remiasi pasitikėjimu, kad kiekvienas teisėjas yra sąjungos teisinės sistemos dalis. Dar labiau pasitikėjimą išplėtė byla Aranyosi ir Căldăraru⁶, kurioje ESTT nusprendė, kad valstybė narė gali atsisakyti vykdyti Europos arešto orderį, jei kyla pagrįstų abejonių dėl žmogaus teisių apsaugos kitoje valstybėje. Tai buvo precedentinis sprendimas, rodantis, kad viršenybė nėra akla subordinacija: ji remiasi tarpusavio pasitikėjimu, kuris gali būti sustabdytas, kai viena iš šalių jo nebeužtikrina. Taip teismas pasakė, jog viršenybė galioja tik tol, kol teisės valstybės principų laikosi ir jais tiki abi šalys. Šiuolaikinėje ES teisėje viršenybės principas tampa ne hierarchiniu santykiu, o pasitikėjimo tinklu, jungiančiu skirtingų valstybių narių teismus ir institucijas. Tai reiškia, kad ES veikia ne „iš viršaus į apačią“, o „iš vidaus į išorę“ – per teismų dialogą, bendrą vertybių suvokimą ir lojalumo praktiką.

Viršenybės principas iš esmės galioja per teismus. Būtent nacionaliniai teismai nusprendžia, ar ES teisę taikyti vietoje nacionalinės, todėl viršenybė be jų pasitikėjimo būtų plika teorija. Šis tarpinstitucinis ryšys geriausiai matomas per teismų dialogo mechanizmą, įtvirtintą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo⁷ 267 straipsnyje. Nacionaliniai teismai, kreipdamiesi į ESTT su prejudiciniais klausimais, ne paklūsta, o bendradarbiauja – jie kartu kuria teisę. Vokietijos Federalinis Konstitucinis Teismas (BVerfG) yra specifinis šio pasitikėjimo pavyzdys. 1986 m. byloje Solange II⁸ teismas pareiškė, kad tol, kol ES institucijos veiksmingai apsaugo pagrindines teises, Vokietija pripažins ES teisės viršenybę. Tai ne viršenybės atmetimas, o pasitikėjimo sąlyga – šalis pripažįsta viršenybę, jei gali tikėtis, kad ES gins tokias pat vertybes. Net 2020 m. PSPP byloje⁹, kai BVerfG kritikavo ESTT dėl Europos Centrinio Banko obligacijų pirkimo programos vertinimo, teismas neatsisakė viršenybės, bet pakartojo, kad pasitikėti galima tik tol, kol institucijos neviršija joms skirtų ribų. Panašų požiūrį galima rasti ir Lietuvos teisėje. 2006 m. kovo 14 d. nutarime¹⁰ Lietuvos Konstitucinis Teismas paminėjo, kad ES teisė viršesnė už įstatymus, bet ne už Konstituciją.

Tame pačiame nutarime nurodyta, jog valstybė prisiima lojalumo įsipareigojimą, kuris reikalauja aktyvaus bendradarbiavimo su ES institucijomis. Vėlesniuose nutarimuose KT dar labiau išgrynino šią mintį – Lietuva laikosi viršenybės, nes pasitiki, kad ES teisė dera su jos svarbiausiais nacionaliniais konstituciniais principais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) yra šio dialogo kasdienybės veidrodis. Vien 2024 m. LVAT pateikė penkias prejudicines užklausas ESTT¹¹, siekdamas užtikrinti vienodą ES teisės taikymą. Tokiu būdu Lietuvos teismai viršenybę traktuoja kaip bendradarbiavimą, o ne paklusnumą. Nacionalinis teisėjas nėra ES teisės „vykdytojas“, jis yra jos bendrakūrėjas. Dėl to nacionalinių teismų vaidmuo labiausiai keičia viršenybės sampratą – nuo pavaldžios subordinacijos prie apčiuopiamos  partnerystės.  Viršenybė  tampa  pagarba ir pasitikėjimu grįsta grandine, jungiančia nacionalinę ir Europos teisės tvarkas.

Vis dėlto pasitikėjimu grįstas viršenybės principas nėra savaime akivaizdus. Jį galima prarasti. Kai valstybės nustoja tikėti Europos Sąjungos institucijų nešališkumu ar vertybine kryptimi, viršenybė pradeda virsti aštriu politiniu konfliktu. Ryškiausias to pavyzdys – Lenkijos Konstitucinio Teismo sprendimas K 3/21 (2021 m.)¹², kuriame Lenkijos aukščiausiasis teismas pareiškė, jog vertinant tam tikrus Europos Sąjungos teisės aktų straipsnius egzistuoja prieštaravimas Lenkijos Konstitucijai. Šis sprendimas nebuvo vien teisinis ginčas – tai buvo pasitikėjimo praradimo tarp nacionalinių ir Europos teismų ženklas. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas atsakė taikydamas finansines sankcijas ir nutartimis reikalavo sustabdyti ginčijamų teisės aktų taikymą. Tačiau šios priemonės ne tik neatkūrė pasitikėjimo, bet jį dar labiau susilpnino. Čia viršenybės principas susidūrė su savo paradoksu: kuo labiau griežtinami veiksmai, tuo mažiau jis turi teisėtumo. Viršenybės principas, grindžiamas bausme, nebegali kurti bendrystės. Kai prarandamas pasitikėjimas, aiškiai matyti, kad viršenybė yra ne tiek teisės, kiek kultūros dalykas. Ji remiasi bendražmogiškomis vertybėmis, o ne vien teisės aktais. Kai valstybėms trūksta pasitikėjimo, jos griebiasi „konstitucinės tapatybės“ argumento, kuris dažnai tampa ne bendražmogiškųjų vertybių gynimo ženklu, o valstybės uždarumo simboliu. Tokiais atvejais teisės viršenybė praranda moralinį pamatą. Dėl šios priežasties viršenybės principas negali būti palaikomas vien formaliais mechanizmais – jį būtina grįsti teisine kultūra, lojalumu ir dialogu. Tik tada viršenybė veiks kaip pasitikėjimo architektūra, o ne kaip valdžios piramidė.

Europos Sąjungos teisės viršenybės principas iš pradžių buvo suprantamas kaip būtina teisinės vienybės sąlyga. Costa prieš ENEL ir Simmenthal bylos įtvirtino šį principą, tačiau jos jį traktavo hierarchiškai, vertikaliai – kaip viršenybę, kurioje ES teisė „stovi aukščiau“ nacionalinės teisės. Vėliau paaiškėjo, kad šis supratimas nebeatitinka Europos teisinės realybės: šiandien Sąjunga veikia ne per valdžios subordinaciją, o per pasitikėjimą. Pasitikėjimas nėra tiesiog dar viena viršenybės savybė – tai jos pagrindas. Be jo viršenybės principas praranda savo jėgą ir prasmę. Nacionaliniai teismai pripažįsta ES teisės viršenybę, nes tiki jos teisingumu – teisinės valstybės, žmogaus teisių ir proporcingumo principais. Tai geriausiai atspindi lojalumo principas, apibrėžtas SEU 4 straipsnyje, ir teismų dialogas pagal SESV 267 straipsnį. Šie instituciniai tiltai neužtikrina pavaldumo, jie sukuria bendrą atsakomybę.

Pasitikėjimo principas leidžia suprasti ir ribas, kur jis veikia. Kai tokios valstybės kaip Vokietija ar Lietuva tvirtina, jog viršenybė galioja tik tiek, kiek ji suderinama su jų konstituciniais principais, tai nėra iššūkis, o pasitikėjimo sąlyga. Ji leidžia išlikti dialogui ir neleidžia viršenybei tapti aklu įsakymu. Priešingai, kai pasitikėjimas dingsta – pavyzdžiui, Lenkijos K 3/21 byloje – viršenybė praranda legitimumą, o ES teisė suvokiama ne kaip bendras projektas, o kaip išorinis spaudimas. Todėl Europos Sąjungos teisės viršenybės principas turi būti suprantamas ne kaip piramidė, o kaip pastatas, turintis tvirtas kolonas. Tik tokia viršenybė gali išlikti tvari ir priimtina visoms valstybėms narėms. Teisinė vienybė be pasitikėjimo – kaip pastatas be pamatų, o Sąjungos stiprybė slypi ne jos galioje, o mūsų tikėjime ja ir jos sąžiningumu.

_________

¹ https://curia.europa.eu/arrets/TRA-DOC-LT-ARRET-C-0006-1964-200406979-05_04.html

² https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX:12016ME/TXT

https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=celex:61970CJ0011

⁴ https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=celex:61977CJ0106

⁵ https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=celex:62001CJ0224

⁶ https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/ALL/?uri=CELEX:62015CJ0404

⁷ https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=celex%3A12016ME%2FTXTl

⁸ Wünsche Handelsgesellschaft (vadinamoji Solange II byla), BVerfGE 73, 339 (1986), 2 BvR 197/83.

9 https://www.bundesverfassungsgericht.de/SharedDocs/Entscheidungen/EN/2020/05/rs20200505_2bv r085915en.html?utm_source=chatgpt.com

¹⁰ https://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta198/summary

¹¹ https://www.lvat.lt/doclib/kfrkalllncpvh1ahh7hd37uevff6bqrk?utm_source=chatgpt.com

¹² https://trybunal.gov.pl/en/hearings/judgments/art/11662-ocena-zgodnosci-z-konstytucja-rp-wybranych-przepisow-traktatu-o-unii-europejskiej?utm_source=chatgpt.com