ESTT patvirtino, kad didžioji dalis Direktyvos dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio Europos Sąjungoje galioja
2022 m. spalio 19 d. Sąjungos teisės aktų leidėjas, t. y. Europos Parlamentas ir Taryba, priėmė Direktyvą dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio Europos Sąjungoje. Siekiant geresnių gyvenimo ir darbo sąlygų Sąjungoje, šia direktyva nustatyta sistema, skirta, be kita ko, užtikrinti deramam teisės aktuose nustatytam minimaliajam darbo užmokesčiui valstybėse narėse, kur egzistuoja toks nustatytas darbo užmokestis, ir skatinti kolektyvinėms deryboms dėl darbo užmokesčio nustatymo.
Danija Teisingumo Teisme pareiškė ieškinį, juo prašė panaikinti visą šią direktyvą. Ji tvirtino, kad direktyvoje nepaisoma Sąjungos ir valstybių narių kompetencijos pasidalijimo, nes ja tiesiogiai kišamasi į darbo užmokesčio nustatymą Sąjungoje ir į teisę jungtis į asociacijas, t. y. sritis, kurios pagal Sutartis nepatenka į Sąjungos kompetenciją.
ES Teisingumo Teismo didžioji kolegija konstatavo, kad Sutartyse numatyta Sąjungos kompetencijos išimtis abiejose minėtose srityse neapima visų klausimų, kurie yra kaip nors susiję su darbo užmokesčiu ar teise jungtis į asociacijas. Ji taip pat netaikoma visoms priemonėms, kurios praktiškai paveiktų darbo užmokesčio lygį. Priešingu atveju tam tikra Sąjungai suteikta kompetencija remti ir papildyti valstybių narių veiksmus darbo sąlygų srityje5 netektų prasmės. Taigi kompetencijos išimtis taikoma tik tiesioginiam Sąjungos teisės kišimuisi į darbo užmokesčio nustatymą ir asociacijų teisę.
Išnagrinėjęs direktyvos tikslą ir turinį Teisingumo Teismas tokį kišimąsi nustatė tik dviem konkrečiais atvejais. Pirma, direktyvoje valstybės narės, kuriose minimalusis darbo užmokestis yra nustatytas teisės aktuose, įpareigojamos atsižvelgti į tam tikrus kriterijus, kai nustato ir atnaujina šį darbo užmokestį. Šitaip direktyva suderinama dalis teisės aktuose nustatyto minimaliojo darbo užmokesčio sudedamųjų dalių, taigi tiesiogiai kišamasi į darbo užmokesčio nustatymą. Antra, tas pats pasakytina apie taisyklę, kuria užkertamas kelias teisės aktais nustatyto minimaliojo darbo užmokesčio mažinimui, kai nacionalinės teisės aktuose numatytas automatinis šio darbo užmokesčio indeksavimo mechanizmas.
Taigi Teisingumo Teismas panaikino direktyvos nuostatas, kuriomis Sąjungos teise tiesiogiai kišamasi į darbo užmokesčio nustatymą, nepriskiriamą Sąjungos teisėkūros kompetencijai. Jis atmetė likusią Danijos ieškinio dalį. Konkrečiai kalbant, Teisingumo Teismas priėjo prie išvados, kad direktyvoje neįtvirtintas tiesioginis Sąjungos teisės kišimasis į teisę jungtis į asociacijas. Tokią išvadą jis padarė, be kita ko, dėl direktyvos nuostatos, skirtos „kolektyvin[ėms] deryb[oms] dėl darbo užmokesčio nustatymo skatin[ti]“, dėl to, kad pagal šią nuostatą valstybės narės neprivalo įpareigoti daugiau darbuotojų stoti į profesines sąjungas. Teisingumo Teismas taip pat atmetė Danijos ieškinio pagrindą, grindžiamą tuo, kad direktyva buvo priimta remiantis klaidingu teisiniu pagrindu.
ES Teisingumo Teismo informacija
