LVAT pripažino, kad VšĮ Viešojo intereso gynimo fondas turi teisę ginčyti leidimą statyti naujus statinius Kauno Ąžuolyne
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) gegužės 28 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo VšĮ Viešojo intereso gynimo fondo skundą, ir perdavė šiam teismui pareiškėjo skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas VšĮ Viešojo intereso gynimo fondas kreipėsi į administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos kitam subjektui išduotą leidimą statyti naujus statinius Kauno Ąžuolyno teritorijoje esančiame žemės sklype.
Pareiškėjas nurodė, kad vietoj paveldinio Kauno Ąžuolyno sporto statinių komplekso planuojama statyti naujus pastatus. Suinteresuota visuomenė, įskaitant ir pareiškėją, nepritarė šio projekto sprendiniams, todėl inicijavo projekto svarstymą Kauno regioninėje architektūros taryboje. Pastaroji savo sprendime konstatavo, kad projektas šiurkščiai pažeidžia viešąjį interesą. Nepaisant Kauno regioninės architektūros tarybos nepritarimo projektui, Kauno miesto savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą.
Pareiškėjas akcentavo, kas jis kreipėsi į viešąjį interesą turinčias teisę ginti institucijas, prašydamas ginti viešąjį interesą, apskundžiant teismui statybos leidimą, tačiau jokia institucija iki įstatyme nustatyto termino į teismą nesikreipė. Ši aplinkybė lėmė būtinybę pareiškėjui, kaip suinteresuotai organizacijai, kreiptis į teismą siekiant ginti viešąjį interesą.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas, turėdamas pareigą pagrįsti jo teisę ir įgaliojimus ginti viešąjį interesą arba nurodyti ir įrodyti savo reikalavimų pagrindu nurodytų viešosios teisės pažeidimų įtaką jo teisėms ir teisėtiems interesams, to nepadarė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalį pareiškėjas nepatenka tarp subjektų, turinčių teisę kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento.
LVAT priminė, kad skundo priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymuose nustatytos tvarkos. Teismas neturi teisės nepagrįstai varžyti asmens teisės pasirinkti savo teisių gynimo būdą bei formą, todėl sprendžiant skundo priėmimo klausimą turi būti derinami teisminės gynybos prieinamumo ir teisinio tikrumo principų reikalavimai. Asmens teisės paduoti skundą ribojimas jau skundo priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu Administracinių bylų teisenos įstatyme (ABTĮ) įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, buvimu.
LVAT atkreipė dėmesį, kad teismų praktikoje ne kartą akcentuotos išimtys aplinkosaugos (ir statybos leidimų) srityje. Atitinkamų organizacijų teisė inicijuoti teisminius proceso viešojo intereso gynimo pagrindu su aplinkosauga susijusioje srityje priklauso nuo tam tikrų sąlygų, t. y. tokia organizacija turi atitikti jai keliamus reikalavimus pagal Orhuso konvenciją ir nacionalinę teisę; organizacijos įstatuose turi būti aiškiai nurodyta veikla, apimanti tokį ginčijamą klausimą; ji turi veikti aplinkosaugos srityje, o ginčas – susijęs su aplinkosauginiais klausimais.
Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde aiškiai įvardijo, jog skundas paduodamas visuomenei reaguojant į informaciją apie statybas Kauno Ąžuolyno teritorijoje esančiame žemės sklype. Taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, siekdamas pagrįsti savo aktyvią poziciją aplinkosaugos srityje, pateikė įvairius kreipimusis ginčo klausimu, o teismui prieinami LITEKO duomenys taipogi patvirtina, kad pareiškėjas nuolat inicijuoja bylas pagal savo steigimo tikslus ir veiklos sritis.
Remdamasis savo suformuota praktika, LVAT pabrėžė, kad pareiškėjas šioje procesinėje stadijoje, skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, neprivalo įrodyti savo reikalavimų pagrindu nurodytų viešosios teisės pažeidimų įtakos jo teisėms ir teisėtiems interesams, tokios aplinkybės gali būti vertinamos tik bylą nagrinėjant iš esmės.
LVAT nekilo abejonių, kad pareiškėjo argumentai skundo priėmimo stadijoje buvo pakankami teismui spręsti, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl galbūt įvykusio viešojo intereso pažeidimo aplinkosaugos srityje. Buvo įvertinta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 55 straipsnio 1 dalies pagrindu gindamas viešąjį interesą.
Pareiškėjo VšĮ Viešojo intereso gynimo fondo atskirasis skundas tenkintas iš dalies, perduodant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo informacija
