LAT: Nacionalinė žemės tarnyba negali vienašališkai spręsti dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) išaiškino, kad Nacionalinė žemės tarnyba, kaip valstybės patikėtinė, neturi teisės vienašališkai įgyvendinti bendrosios dalinės nuosavybės teisės į žemės sklypą, priklausantį valstybei ir privatiems asmenims.
Ginčas kilo tarp Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (ieškovės) ir privačių asmenų (atsakovų) dėl valstybei ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo naudojimo tvarkos ir kelio servituto nustatymo, žemės naudojimo būdo pakeitimo. Ieškovė teigė, kad atsakovai nepagrįstai atsisako pertvarkyti žemės sklypą į du sklypus, nustatyti servitutą ir naudojimosi žemės sklypu tvarką, taip trukdydami atkurti trečiajam asmeniui nuosavybės teisę valstybinėje žemės sklypo dalyje. Atsakovai argumentavo, kad ieškovė neteisėtai administraciniu aktu nustatė kelio servitutą bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame žemės sklype, be pagrindo pakeitė žemės sklypo naudojimo būdą ir tvarką.
Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį, kuriuo buvo prašoma įpareigoti atsakovus suderinti žemės sklypo planą ir sudaryti su ieškove pasidalijimo, naudojimo tvarkos ir servitutų nustatymo sutartį, atmetė, o apeliacinės instancijos teismas šį sprendimą panaikino ir leido ieškovei užbaigti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūras pagal ieškovės pateiktą formavimo ir pertvarkymo projektą, nesuderinus jo su atsakovais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad Nacionalinė žemės tarnyba, kaip valstybės patikėtinė, neturi teisės be bendraturčių sutikimo pertvarkyti žemės sklypo, priklausančio valstybei ir privatiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise, nustatyti ar pakeisti naudojimosi sklypu tvarkos ir, nesant įstatyme įtvirtinto pagrindo, nustatyti žemės sklypo servitutą administraciniu aktu ar kitaip vienašališkai įgyvendinti bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Visi šie klausimai, nesant susitarimo tarp bendraturčių, turi būti sprendžiami teismo įstatymo nustatyta tvarka.
Nacionalinės žemės tarnybos įsakymas, kuriuo nustatytas servitutas, yra priimtas valstybės institucijai viršijus įstatymu suteiktus įgaliojimus, pažeidus viešosios teisės reglamentavimo principą „galima tai, kas tiesiogiai nustatyta“, todėl laikytinas niekiniu, negaliojančiu ir nesukeliančiu teisinių padarinių žemės sklypo savininkams. Nacionalinės žemės tarnybos įsakymas dėl atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo priimtas nesant įstatyme nustatyto pagrindo – be atsakovų prašymo ir jiems prieštaraujant, tarnybai viršijus įgaliojimus, todėl yra niekinis, nesukelia teisinių padarinių ir jo pagrindu negali būti registruojamas Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimas.
Kasacinis teismas nurodė, kad ieškovė, prašydama teismo įpareigoti atsakovus sudaryti sutartį dėl valstybei ir jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pertvarkymo, servituto nustatymo, žemės naudojimo būdo pakeitimo, pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą. Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas tarp bendraturčių dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo ir servituto nustatymo teismo sprendimu. Šis ginčas teismo turi būti išspręstas taikant būtent šiuos teisinius santykius reglamentuojančių materialiųjų įstatymų nuostatas bei jas aiškinančią teismų praktiką.
Pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių šiam ieškinio trūkumui ištaisyti, neatliko teisinės ginčo santykių kvalifikacijos, tinkamai nepaskirstė įrodinėjimo naštos, dėl to tinkamai neišnagrinėjo šalių ginčo. Apeliacinės instancijos teismas šių proceso klaidų neištaisė. Dėl nurodytų priežasčių kasacinis teismas panaikino teismų sprendimus ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija
