Teismai

LVAT: ne visi kriminalinės žvalgybos ir (ar) ikiteisminio tyrimo duomenys gali būti naudojami tiriant tarnybinius nusižengimus

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija sausio 29 d. nutartimi patvirtino, kad neformaliai sistemingai su įtariamojo advokatu bendravęs bei su juo kontroliuojamo ikiteisminio tyrimo eigą ir perspektyvą picerijoje aptarinėjęs apygardos prokuroras buvo pagrįstai atleistas iš tarnybos.

Toks sprendimas buvo priimtas nagrinėjant tarnybinį ginčą tarp pareiškėjo (buvusio prokuroro) ir Generalinės prokuratūros dėl generalinio prokuroro įsakymo, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos už nenusišalinimą nuo ikiteisminio tyrimo, esant interesų konfliktui, neetišką elgesį, šiurkščiai prieštaraujantį prokuroro priesaikai, informacijos apie ikiteisminį tyrimą atskleidimą bei kai kuriuos kitus norminių teisės aktų pažeidimus.

Šie pažeidimai buvo konstatuoti, be kita ko, remiantis išslaptinta informacija, surinkta atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus bei kitais ikiteisminių tyrimų duomenimis.

Tarp tokių duomenų buvo ir ryšio operatorių ikiteisminiame tyrime pateikta informacija apie srauto duomenis (apie konkretų prokuroro ir advokato kontaktų telefonu skaičių, naudotus telefonų numerius, konkrečias kontaktų datas ir kt.).

Suabejojęs tokios informacijos naudojimo tiriant tarnybinius nusižengimus atitiktimi Europos Sąjungos teisei (konkrečiai – Direktyvos 2002/58/EB nuostatoms, kurią įgyvendina Elektroninių ryšių įstatymas), LVAT kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, kuris patvirtino, jog minėti duomenys, elektroninių ryšių operatorių saugomi ir pateikti kompetentingoms institucijoms, siekiant kovoti su sunkiais nusikaltimais, negalėjo būti perduoti ir panaudoti tiriant tarnybinius nusižengimus.

Kaip prejudiciniame sprendime pažymėjo ESTT (byla C-162/22), elektroninių ryšių operatorių saugomi elektroninių ryšių srauto ir vietos nustatymo duomenys negali būti perduoti kitoms institucijoms ir naudojami norint įgyvendinti tokius tikslus kaip nagrinėjamu atveju, t. y. kovoti su korupcinio pobūdžio tarnybiniais nusižengimais, kurie bendrojo intereso tikslų hierarchijoje yra ne tokie svarbūs kaip kovos su sunkiais nusikaltimais ir didelės grėsmės visuomenės saugumui prevencijos tikslai.

LVAT, įgyvendinamas ESTT išaiškinimus ir spręsdamas dėl pareiškėjo tarnybinės atsakomybės, neatsižvelgė į tas tyrimo aplinkybes, kurios buvo nustatytos naudojant minėtus elektroninių ryšių srauto duomenis.

Išplėstinė teisėjų kolegija nustatė, kad kitų nei iš ryšių operatorių gautų duomenų (ne elektroninių ryšių srauto duomenų), kurie pirmiausia buvo tvarkomi nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo tikslais, perdavimas ir panaudojimas, atliekant pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą, savaime neprieštaravo kitų Europos Sąjungos taisyklių reikalavimams.

Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų metu surinktų duomenų panaudojimo tiriant tarnybinius nusižengimus sąlygų ir tvarkos, yra išaiškinęs, kad teismas (teisėjas) privalo kiekvienu atveju įvertinti ir tai, ar tarnybinio nusižengimo bylos medžiagos, duomenų ir informacijos, kuri naudota tiriant tarnybinį nusižengimą, panaudojimas korupcinio pobūdžio tarnybinių nusižengimų tyrimo tikslais atitinka proporcingumo principą ir ar minėtų teisėtų tikslų konkrečiu atveju nebuvo galima pasiekti kitomis mažiau ribojančiomis priemonėmis.

LVAT akcentavo subjektų, įgaliotų vykdyti tarnybinio nusižengimo tyrimą ir taikyti tarnybines nuobaudas, pareigą garantuoti kriminalinės žvalgybos informacijos (ne elektroninių ryšių srauto duomenų) panaudojimą tik korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų požymių turinčių šių nusižengimų tyrimui. Tačiau nagrinėtu atveju pripažino, kad tokia informacija negalėjo būti panaudota konstatuojant vidaus tvarkos taisyklėse nustatyto darbo laiko režimo pažeidimą, nekorektišką (neetišką) elgesį aptariant prokuroro santykius su ikiteisminį tyrimą atliekančiais pareigūnais, ir kt.

Kita vertus, išplėstinė teisėjų kolegija nusprendė, kad po pareiškėjo susitikimo su pareigūnais dėl ikiteisminio tyrimo eigos įvykusio neformalaus susitikimo (picerijoje) su įtariamojo šiame tyrime advokatu metu prokuroro atliktas ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimas, šio tyrimo eigos ir perspektyvos aptarimas turėjo Korupcijos prevencijos įstatyme minimo korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos – piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi – objektyviuosius požymius, todėl kriminalinės žvalgybos informacija galėjo būti panaudota šiais veiksmais padarytiems pažeidimams konstatuoti.

Be to, kiti nei kriminalinės žvalgybos informacija grindžiami tarnybinio nusižengimo tyrimo metu surinkti duomenys, nagrinėtu atveju leido pripažinti, jog pareiškėjo (prokuroro) ir įtariamojo gynėjo neformalus (sistemingas) bendravimas (susitikimai neformalioje aplinkoje), ypač po paties pareiškėjo pranešto galimo advokato bandymo jį papirkti bei žinant apie galimą ikiteisminio tyrimo duomenų nutekėjimą jo kontroliuojamo ikiteisminio tyrimo klausimais, be kita ko, lėmė su prokuroro nešališkumu susijusių baudžiamojo proceso taisyklių bei etikos principų pažeidimus.

LVAT vertino, kad minėti veiksmai, kurie buvo kvalifikuoti kaip žeminantys prokuroro vardą ir pažeidžiantys įvairius norminių aktų reikalavimus, ne tik kad nebuvo suderinami su prokuroro priesaika, bet ir buvo pakankami griežčiausiai nuobaudai (atleidimui iš tarnybos) taikyti.

Konstatuotas prokuroro vardą žeminantis elgesys, be kita ko, susijęs su šiurkščiu Prokurorų etikos kodekso nuostatų pažeidimu ir nulėmęs pasitikėjimo juo praradimą institucijoje bei tarp prokurorų ir ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų, taip pat išorėje – tarp policijos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų, nagrinėtu atveju vertintas, kaip neleidęs pareiškėjui toliau tęsti savo tarnybos Lietuvos Respublikos prokuratūroje.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo informacija

Back to top button