Naujausių LAT nutarčių apžvalga: nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo neturtinės žalos atlyginimo bylose iki tarptautinio teismingumo klausimų

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo neturtinės žalos atlyginimo bylose atkreiptas dėmesys, kad  EŽTT praktikoje nėra suformuluotos nuostatos, kad, visais atvejais bylinėjimosi išlaidoms viršijant šaliai priteistą sumą, yra konstatuojamas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimas. Vis dėlto EŽTT praktikoje pabrėžiama, kad toks teisės į teisingą teismą ribojimas turi atitikti teisėtą tikslą ir būti proporcingas taikomų priemonių ir ribojimu siekiamo tikslo atžvilgiu, todėl turi būti pateikiamos svarios priežastys tokiam rezultatui pateisinti. Aptariamame kontekste vertinant teisės kreiptis į teismą ribojimo proporcingumo klausimą, analizuotinos įvairios aplinkybės: pareiškėjo elgesys, bylos pobūdis, jos reikšmė pareiškėjui, klausimas, ar atsakovas patyrė papildomų išlaidų dėl pareikšto perdėto reikalavimo, atsakovo elgesys, t. y. ar ginčytas ieškinio pagrindas ar tik žalos dydis, galutinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo rezultatas ir jo poveikis priteistam atlyginimui bei kita.

Nagrinėjamu atveju skundžiamu apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu ieškovė nebuvo įpareigota atlyginti kitos proceso šalies bylinėjimosi išlaidų, tačiau apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis principu „pralaimėjęs moka“, ieškovei iš atsakovės priteisė tik dalį jos turėtų teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo (1000 Eur iš ieškovės turėtų 3180 Eur advokato pagalbos išlaidų). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į faktinį tokio teismo procesinio sprendimo poveikį, šiai situacijai turi būti taikomi tokie pat kriterijai, kaip ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo kitai proceso šaliai atveju, t. y. turi būti vertinama, ar toks rezultatas gali būti pateisinamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes.

Kasacinis teismas sutiko, kad reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo, atsižvelgiant į šioje byloje pareikšto ieškinio faktinį pagrindą, yra neatsiejamai susijęs su reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tikslais negali būti vertinamas atsietai nuo neturtinės žalos atlyginimo reikalavimo. Taip pat sutiktina su ieškove, kad ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tikslais negali būti vertinamas kaip trys savarankiški ieškinio reikalavimai, atsižvelgiant į faktinį šio reikalavimo pagrindą. Nepriklausomai nuo ieškovės įrodinėtų atsakovės (jos pareigūnų) neteisėtų veiksmų kiekio ir pobūdžio, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo išlieka vienu ieškinio reikalavimu, kuris šiuo atveju teismo buvo patenkintas iš dalies (vertinant pagal bendrą ieškinio sumą – 41 proc.). Atkreiptas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismo ieškovei priteista bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma yra reikšmingai mažesnė, nei apskaičiuota pagal nurodytą patenkintų ieškinio reikalavimų procentinę dalį (1000 Eur vietoje 1304 Eur), ir jau vien dėl šios priežasties skundžiamas procesinis sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo negali būti pripažintas pagrįstu.

Reikšminga yra tai, kad nagrinėjama byla yra susijusi su valstybės pareiga atlyginti už ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais padarytą žalą, nustatytas pažeidimas susijęs su vienos pagrindinių asmens teisių – teisės į laisvę – nepagrįstu apribojimu. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovės atstovai ginčijo ieškovės reikalavimą visa apimtimi, o ne tik reikalaujamą priteisti žalos atlyginimo dydį, o tai reiškia, kad ieškovė pagrįstai kreipėsi dėl savo teisių teisminės gynybos. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad ieškovės turėtos teisinės pagalbos išlaidos būtų perteklinės ir akivaizdžiai nebūtinos veiksmingai ieškovės teisių gynybai teisme užtikrinti ar kad šios išlaidos galėjo būti mažesnės, jei ieškovė būtų pareiškusi mažesnės sumos ieškinio reikalavimą. Esant tokioms aplinkybėms, situacija, kai ieškovei priteista neturtinės žalos atlyginimo kompensacija nepadengia jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, negali būti vertinama kaip atitinkanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, nes ieškovės kreipimąsi į teismą iš esmės paverčia beprasmiu, o jos teisių teisminę gynybą – neveiksminga.

_____

Nutartyje dėl panaudos sutarties pagrindu naudoto daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo kasacinis teismas paliko nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir išaiškino, kad CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas naudotis ar disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) statiniu ar jo dalimi, kuris pastatytas savavališkai, taikomas ir tuo atveju, kai statinys yra neteisėtai rekonstruotas. Kol savavališkos statybos padariniai nėra pašalinti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (TPSŽNVPĮ) nustatyta tvarka, įteisinant atliktą statinio (jo dalių) rekonstravimą, tol negali būti sprendžiama dėl savininko pareigos kompensuoti už statinio pagerinimą vykdymo.

Nurodyta, kad dar nėra išspręstas ieškovės gyvenamojo namo savavališko rekonstravimo padarinių šalinimo klausimas, kuris pagal TPSŽNVPĮ 14 straipsnio 5 dalį gali būti sprendžiamas įteisinant atliktą gyvenamojo namo rekonstravimą tik esant tam tikroms sąlygoms. Dėl to nėra teisinio pagrindo nuspręsti dėl atsakovės pareikšto reikalavimo priteisti jai iš ieškovės kompensaciją už rekonstravimo būdu atliktus ieškovės gyvenamojo namo pagerinimus.

________

Nutartyje dėl teisės į nešališką teismą priminta, kad pagal CPK 34 straipsnio 5 dalį, kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas, teismo valstybės tarnautojas ar teismo darbuotojas ir byla teisminga teismui, kuriame jis dirba, arba kai teisme (išskyrus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Lietuvos apeliacinį teismą), kuriam teisminga byla, teisėju, teismo valstybės tarnautoju ar teismo darbuotoju dirba dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), arba kai prieš paskiriant teisėjui nagrinėti bylą paaiškėja, kad tame teisme nėra teisėjų, turinčių teisę ją nagrinėti, byla perduodama nagrinėti kitam teismui. Nors, pagal CPK 34 straipsnio 5 dalį, nustačius, kad dalyvaujantis byloje asmuo ir teisme dirbantis asmuo yra susiję nurodytame straipsnyje aptartais giminystės ar santuokos ryšiais, byla turi būti perduodama nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, tačiau nustačius, kad dalyvaujantis byloje asmuo, dėl kurio giminystės ar santuokos ryšių su teisme dirbančiu asmeniu kilo poreikis įvertinti bylos perdavimą kitam teismui, yra šalies atstovas pagal pavedimą, CPK 34 straipsnio 5 dalis taikoma su tam tikromis išimtimis. Nurodyta norma aiškintina kartu su CPK 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nustatančiu, kad teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, jei jis yra su šalimis ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis susijęs giminystės ar svainystės ryšiais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 25 straipsnio (redakcija, įsigaliojusi nuo 2013 m. rugsėjo 1 d.) 4 dalyje įtvirtintas advokato veiklos ribojimas taikytinas tik tuo atveju, jeigu tame pačiame procese dalyvauja teisėjas ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, kuris yra šio advokato sutuoktinis (partneris), vaikas (įvaikis), tėvas (įtėvis), motina (įmotė), brolis (įbrolis), sesuo (įseserė). 

Teisėjų kolegija konstatavo, kad CPK 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas reglamentavimas turi būti aiškinamas sistemiškai su Advokatūros įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais ribojimais, todėl tais atvejais, kai byloje dalyvaujantis advokatas yra teisines paslaugas teikiantis asmuo (šalių arba trečiųjų asmenų atstovas) ir neturi savarankiško materialiojo suinteresuotumo bylos baigtimi, CPK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui paprastai neturėtų būti taikomos.

_______

Nutartyje dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių teritorinės ligonių kasos ieškinio dėl žalos atlyginimo teismingumą, kai atsakovas yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje nei Lietuva, pažymėta, kad ieškovė ir atsakovas yra skirtingose Europos Sąjungos valstybėse narėse, todėl vertino, ar nagrinėjamu atveju taikytinas reglamentas „Briuselis Ibis“. Teismas nusprendė, kad nors reglamente „Briuselis Ibis“ įtvirtinta išimtis dėl šio reglamento netaikymo socialiniam draudimui, vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, reglamentas yra taikomas ginčams dėl valdžios institucijos regreso teisės į trečiąją šalį, atsakingą už žalą ir nuostolius. Kasacinis teismas, konstatavęs, kad atsakovas pasinaudojo ESDK tuomet, kai jis nebuvo draudžiamas privalomuoju sveikatos draudimu, pripažino, kad ieškovės ir atsakovo nesieja privalomojo sveikatos draudimo teisiniai santykiai. Įvertinęs ieškovės nurodomas faktines aplinkybes, kasacinis teismas nusprendė, kad pareikštas reikalavimas yra dėl atsakomybės, kilusios iš delikto teisinių santykių, nagrinėjamas ginčas nepatenka į reglamente „Briuselis Ibis“ įtvirtintą socialinio draudimo išimtį ir pagal reglamentą „Briuselis Ibis“ priskirtinas prie civilinių ir komercinių bylų, kurių teismingumui nustatyti taikytinos šio reglamento nuostatos. Vertindamas ginčo teismingumą pagal reglamentą „Briuselis Ibis“, kasacinis teismas konstatavo, kad, remiantis reglamento „Briuselis Ibis“ 7 straipsnio 2 punktu, ginčas teismingas Lietuvos teismams, kadangi žalą sukėlęs įvykis pasireiškė Lietuvoje.

______

Nutartyje dėl paskesnės eilės įpėdinio teisės priimti palikimą, kai pirmesnės eilės įpėdiniai nepriėmė palikimo, ir atsisakymo atlikti notarinį veiksmą nurodyta, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nesivadovavo ankstesniais kasacinio teismo pateiktais išaiškinimais, pagal kuriuos tiek palikimo nepriėmimas, tiek jo atsisakymas yra įpėdinio valios išraiška ir turi tas pačias pasekmes – toks asmuo netampa mirusio asmens turtinių teisių ir pareigų perėmėju. Teisėjų kolegijos vertinimu, tam, kad būtų galima konstatuoti nagrinėjamos bylos ir bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktinių aplinkybių panašumą, negalima apsiriboti tik šių aplinkybių tapatumu. Rėmimuisi precedentu pakanka įsitikinti, kad toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas, buvo nustatytos panašios faktinės aplinkybės ir joms taikyta ta pati teisė, kuri taikytina ir nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytų faktinių aplinkybių panašumo ir joms vertinti taikytos teisės pakanka, kad byloje būtų remiamasi pareiškėjos nurodomose kasacinio teismo nutartyse pateiktais išaiškinimais.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad šiuo atveju yra svarbus ne pats pirmesnės eilės įpėdinių egzistavimo faktas, tačiau šių įpėdinių (ne)atliekami veiksmai siekiant priimti palikimą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmesnės eilės įpėdinės, per įstatymo nustatytą terminą neatlikusios veiksmų palikimui priimti, netapo mirusio asmens turtinių teisių ir pareigų perėmėjomis. Tuo tarpu neišdavus paveldėjimo teisės liudijimo pareiškėjai susidarytų teisinė bei faktinė situacija, kai neapibrėžtą laiką nebūtų galima nustatyti palikimą sudarančio turto priklausymo konkrečiam savininkui. Teisėjų kolegija nusprendė, kad notaro atsisakyme atlikti notarinį veiksmą nenurodytos tokios aplinkybės, kurios būtų pakankamas pagrindas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą, todėl pareiškėjos skundas tenkintas, notaro atsisakymas atlikti notarinį veiksmą panaikintas ir notaras įpareigotas išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą.