KT: teisinis reguliavimas, susijęs su po Seimo rinkimų naujai įregistruotų politinių partijų finansavimu, neprieštaravo Konstitucijai

Konstitucinis Teismas šios dienos nutarimu pripažino, kad Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio (2018 m. lapkričio 15 d. redakcija) (Įstatymas) 6 dalies nuostata „Valstybės biudžeto asignavimai skiriami iki pirmųjų Seimo rinkimų po naujos politinės partijos įregistravimo“ neprieštaravo Konstitucijai.

Šią konstitucinės justicijos bylą Konstitucinis Teismas nagrinėjo pagal pareiškėjos Lietuvos regionų partijos prašymą.

Pareiškėja savo konstitucinių teisių pažeidimą siejo su Vyriausiosios rinkimų komisijos 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimu „Dėl 2020 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymo“, kuriuo pareiškėjai nebuvo paskirti valstybės biudžeto asignavimai partijos veikalai finansuoti. Pareiškėja prašyme Konstituciniam Teismui nurodė, kad ji turėjo (turi) teisę (teisėtus lūkesčius) į valstybės biudžeto asignavimus už laikotarpį iki 2020 metų (kalendorinių ir biudžetinių), kuriais vyko eiliniai Seimo rinkimai, pabaigos, nes ketverių metų pusmetinių valstybės biudžeto asignavimų skirstymas pradedamas nuo po paskutinių eilinių Seimo rinkimų einančių biudžetinių metų pradžios, t. y. nuo atitinkamų metų sausio 1 dienos.

Šioje konstitucinės justicijos byloje Konstitucinis Teismas pagal pareiškėjos prašymą tyrė Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio (2018 m. lapkričio 15 d. redakcija) 6 dalies nuostatos „Valstybės biudžeto asignavimai skiriami iki pirmųjų Seimo rinkimų po naujos politinės partijos įregistravimo“ atitiktį konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo, atsakingo valdymo principams.

Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje, kurios nuostata buvo ginčijama, buvo nustatyti aiškūs ir objektyvūs kriterijai ir sąlygos, kuriuos turėjo atitikti po Seimo rinkimų registruota nauja politinė partija, kad gautų valstybės biudžeto asignavimus savo veiklai finansuoti, kiti esminiai valstybės biudžeto lėšų paskirstymo elementai: aiški valstybės biudžeto asignavimų tokios partijos veiklai finansuoti dydžio nustatymo tvarka, tiesiogiai (expressis verbis) įtvirtintas terminas, iki kada buvo skiriami valstybės biudžeto asignavimai po Seimo rinkimų įregistruotai naujai politinei partijai, turinčiai frakciją Seime.

Vadinasi, įstatymų leidėjas Konstitucijos jam suteiktus įgaliojimus reguliuoti santykius, susijusius su politinių partijų finansavimo šaltiniais, būdais ir šio finansavimo kontrolės tvarka, be kita ko, sudaryti galimybę skirti valstybės biudžeto lėšas (asignavimus) ne tik politinėms partijoms, kurių kandidatai atitinkamuose rinkimuose yra gavę reikšmingą rinkėjų pritarimą (pasitikėjimą), bet ir kitoms, įstatymuose nustatytus kriterijus ir (ar) sąlygas atitinkančioms politinėms partijoms, kurios nedalyvavo rinkimuose, įgyvendino nustatydamas, be kita ko, pareiškėjos ginčytą teisinį reguliavimą, t. y. įtvirtindamas terminą, iki kada nedalyvavusioms rinkimuose, o po Seimo rinkimų įregistruotoms naujoms politinėms partijoms, turinčioms frakciją Seime, valstybės biudžeto asignavimai galėjo būti skiriami.

Konstitucinis Teismas nutarime pabrėžė, kad iš Konstitucijos įstatymų leidėjui nekyla pareiga įtvirtinti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį valstybės biudžeto lėšos būtų skiriamos politinėms partijoms, nedalyvavusioms rinkimuose. Jeigu įstatymų leidėjas įtvirtina tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį būtų sudaryta galimybė skirti valstybės biudžeto lėšas ne tik politinėms partijoms, kurių kandidatai atitinkamuose rinkimuose yra gavę reikšmingą rinkėjų pritarimą (pasitikėjimą), bet ir rinkimuose nedalyvavusioms įstatymuose nustatytus kriterijus ir (ar) sąlygas atitinkančioms politinėms partijoms, tokiu atveju jis turi atsižvelgti į iš Konstitucijos, be kita ko, jos 35 straipsnio 3 dalies, konstitucinių teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisingumo, atsakingo valdymo principų kylančius reikalavimus nustatyti tokį teisinį reguliavimo modelį, kuriuo būtų užtikrintas tinkamas, skaidrus ir viešas politinėms partijoms skiriamų valstybės biudžeto lėšų paskirstymas pagal įstatyme nustatytą procedūrą, be kita ko, objektyvius kriterijus ir (ar) sąlygas, kitus esminius valstybės biudžeto lėšų paskirstymo politinėms partijoms elementus, kaip antai terminus.

Vertindamas ginčytos Įstatymo nuostatos atitiktį konstituciniam teisinės valstybės principui, kurio neatsiejamas elementas yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisingumo, atsakingo valdymo principams, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo įtvirtintas naujas politinių partijų finansavimo iš valstybės biudžeto asignavimų teisinis reguliavimas, nustatantis specialią valstybės biudžeto asignavimų skyrimo po Seimo rinkimų įregistruotoms naujoms politinėms partijoms, turinčioms frakciją Seime, tvarką. Pagal šią tvarką, šie asignavimai skiriami atsižvelgiant į frakcijos narių skaičių, o ne pagal rinkimų rezultatus.

Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad po Seimo rinkimų įregistruotoms naujoms politinėms partijoms objektyviai negalėjo būti taikomas finansavimo iš valstybės biudžeto asignavimų modelis, pagal kurį asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti paskirstomi Seimo, savivaldybių tarybų rinkimuose, rinkimuose į Europos Parlamentą dalyvavusioms ir atitinkamą procentą visų rinkėjų balsų gavusioms politinėms partijoms, o konkretus valstybės biudžeto asignavimų dydis nustatomas pagal rinkimuose gautų balsų skaičių.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, ginčytoje Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje nustatydamas aiškius ir objektyvius kriterijus ir sąlygas, kuriuos turėjo atitikti po Seimo rinkimų registruota nauja politinė partija, kad gautų valstybės biudžeto asignavimus savo veiklai finansuoti, kitus esminius valstybės biudžeto lėšų paskirstymo elementus, be kita ko, tiesiogiai įtvirtindamas terminą, iki kada buvo skiriami valstybės biudžeto asignavimai po Seimo rinkimų įregistruotai naujai politinei partijai, turinčiai frakciją Seime, atsižvelgė į iš Konstitucijos, be kita ko, jos 35 straipsnio 3 dalies, konstitucinių teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisingumo, atsakingo valdymo principų kylančius reikalavimus nustatyti tokį santykių, susijusių su politinių partijų finansavimo iš valstybės biudžeto lėšų, reguliavimą, kuriuo būtų užtikrintas tinkamas, skaidrus ir viešas politinėms partijoms skiriamų valstybės biudžeto lėšų paskirstymas pagal įstatyme nustatytą procedūrą.

Konstitucinis Teismas konstatavo kad, priešingai, nei teigė pareiškėja, įstatymų leidėjui Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio (2018 m. lapkričio 15 d. redakcija) 6 dalyje nustačius ginčijamą teisinį reguliavimą, kad po Seimo rinkimų įregistruotoms naujoms politinėms partijoms, turinčioms frakciją Seime, valstybės biudžeto asignavimai skiriami iki pirmųjų Seimo rinkimų po naujos politinės partijos įregistravimo, tokios politinės partijos negalėjo įgyti teisėtų lūkesčių, kad joms valstybės biudžeto asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti bus skiriami kitokį, nei nurodytas šioje nuostatoje, laikotarpį, t. y. iki to paties termino, kaip ir rinkimuose dalyvavusioms partijoms. Taigi ginčyta nuostata negali būti vertintina kaip paneigianti po Seimo rinkimų įregistruotų naujų politinių partijų teisėtus lūkesčius valstybės biudžeto asignavimus politinės partijos veiklai finansuoti gauti šioje nuostatoje tiesiogiai nurodytą laikotarpį, taip pat ginčijamas teisinis reguliavimas negali būti vertintinas kaip paneigiantis ir konstitucinį teisingumo principą, kuris įgyvendinamas užtikrinant tam tikrą politinių partijų interesų pusiausvyrą, išvengiant jų interesų priešpriešos. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad, nustačius ginčijamą teisinį reguliavimą, nebuvo sudarytos prielaidos skirstant valstybės biudžeto asignavimus politinės partijos veiklai finansuoti pažeisti ir atsakingo valdymo principą.

Konstitucinio Teismo informacija