Teismai

LVAT nepatvirtino abejonių dėl ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimo laikotarpio skaičiavimo COVID-19 ligos protrūkio metu teisėtumo

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2024 m. rugsėjo 4 d. sprendimu patvirtino, kad vidaus reikalų ministro 2020 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 1V-980 ir 2020 m. spalio 16 d. įsakymais Nr. 1V-1050 bei Nr. 1V-1052 padaryti 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetams „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ ir „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ vykdyti patvirtintų projektų finansavimo sąlygų aprašų pakeitimai neprieštaravo konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos, lygiateisiškumo, atsakingo valdymo, draudimo nustatyti teisės akto grįžtamąją galią principams bei pareiškėjo nurodytoms Teisėkūros pagrindų įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms.

Byloje nustatyta, kad reaguodama į COVID-19 ligos protrūkį, Vidaus reikalų ministerija pakeitė projektų finansavimo sąlygų aprašus, nustatydama, kad į projektų įgyvendinimo trukmę neįskaičiuojamas visas laikotarpis, kai galiojo Vyriausybės nutarimu paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, tačiau vėliau, jau turėdama detalesnės informacijos apie pradėtų vykdyti projektų būklę (t. y. kad dėl COVID-19 ligos protrūkio paskelbta ekstremalioji situacija neturėjo reikšmingos įtakos pradėtiems įgyvendinti projektams toliau vykdyti, todėl toks ilgas projekto įgyvendinimo termino sustabdymas nebuvo būtinas), Vidaus reikalų ministerija nedelsdama kol bus padaryta žala valstybės biudžetui bei prarastos Lietuvai skirtos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos, teisinį reguliavimą pakeitė, į projekto įgyvendinimo trukmę neįskaičiuojamą terminą sutrumpindama iki pirmųjų 8 mėnesių, kai galiojo valstybės lygio ekstremalioji situacija.

Šiomis aplinkybėmis pažymėta, jog nors toks dažnas projektų finansavimo sąlygų aprašų keitimas juridinės technikos prasme nėra idealus ir įprastomis sąlygomis netgi galėtų būti laikomas ydingu, nagrinėjamu atveju turi būti atsižvelgta į tai, kad šie pakeitimai buvo padaryti reaguojant į naują ir nuolat besikeičiantį COVID-19 ligos reiškinį. Todėl Vidaus reikalų ministerija, turėdama naujos, su projektų vykdymu susijusios reikšmingos informacijos, negalėjo delsti ir privalėjo atitinkamai veikti – turėjo nustatyti teisinį reguliavimą, pagal kurį tinkamai būtų išmokamos ir panaudojamos ne tik Europos Sąjungos struktūrinių fondų, bet ir valstybės biudžeto lėšos.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ginčijamais projektų finansavimo sąlygų aprašų pakeitimais nustačius bendrą taisyklę, kad į projekto įgyvendinimo trukmę neįskaičiuojamas pirmųjų 8 mėnesių terminas, kai galiojo valstybės lygio ekstremalioji situacija, buvo nustatytos ne naujos išlaidų tinkamumo finansuoti sąlygos, o tik palengvinta paramos gavėjų įrodinėjimo našta tais atvejais, kai projekto įgyvendinimo laikotarpio pailgėjimas yra grindžiamas force majeure (įvykis, nepaprastos aplinkybės, kurių negalima numatyti arba išvengti) aplinkybe – dėl COVID-19 ligos protrūkio paskelbta valstybės lygio ekstremaliąja situacija. Tačiau teisės remtis force majeure aplinkybėmis, siekdami, kad nebūtų mažinama valstybės biudžeto lėšomis finansuojama projekto dalis, paramos gavėjai nepraranda ir pasibaigus ginčo pirmųjų 8 mėnesių terminui. Tokiu atveju paramos gavėjams tiesiog atsiranda pareiga force majeure aplinkybes įrodyti pagal Civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nuostatas.

Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad ginčo projektų finansavimo sąlygų aprašų nuostatomis, reaguojant į naują ir neapibrėžtą dėl COVID-19 ligos plitimo valstybėje susiklosčiusią situaciją, paramos gavėjams buvo suteikta papildoma įrodinėjimo naštos lengvata, kuri įprastinėmis sąlygomis jiems nepriklausytų. Vien dėl šių aplinkybių paramos gavėjai negalėjo įgyti teisėto lūkesčio, kad į projekto įgyvendinimo terminą būtų neįskaitomas visas valstybės lygio ekstremaliosios situacijos laikotarpis, nepaisant to, ar šiuo laikotarpiu egzistavo objektyvios kliūtys konkretiems projektams bei jų veikloms vykdyti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo informacija

Back to top button