ESTT paaiškino sąlygas, kuriomis JK išduoti arešto orderiai gali būti vykdomi Europos Sąjungoje
Prekybos ir bendradarbiavimo susitarime (PBS), kurį Europos Sąjunga ir Jungtinė Karalystė sudarė siekdamos eglamentuoti tarpusavio santykius po „Brexito“, numatytas, be kita ko, teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose, grindžiamas perdavimo pagal arešto orderį mechanizmu. Šiaurės Airijos (Jungtinė Karalystė) apygardos teismas išdavė keturis arešto orderius dėl asmens, įtariamo padarius su terorizmu susijusias nusikalstamas veikas. Airijos Aukščiausiajam Teismui pateiktame kasaciniame skunde suinteresuotasis asmuo teigė, kad jo perdavimas yra nesuderinamas su principu nullum crimen, nulla poena sine lege, nes tariamai padarius nagrinėjamas nusikalstamas veikas Jungtinė Karalystė sugriežtino lygtinio paleidimo taisykles. Airijos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad Jungtinės Karalystės Aukščiausiasis Teismas jau yra nusprendęs, jog šios taisyklės yra suderinamos su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (EŽTK), o šiomis aplinkybėmis šis Airijos teismas jau yra atmetęs suinteresuotojo asmens argumentą dėl pavojaus, kad bus pažeista EŽTK. Abejodamas, ar tokią pačią išvadą galima padaryti atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (Chartija) įtvirtintą principą nullum crimen, nulla poena sine lege, jis kreipėsi į ES Teisingumo Teismą šiuo klausimu.
Liepos 29 d. sprendime Teisingumo Teismo didžioji kolegija paaiškino vaidmenį, kurį turi atlikti valstybės narės vykdančioji teisminė institucija tuo atveju, kai asmuo, dėl kurio išduotas PBS grindžiamas arešto orderis, tvirtina, kad kyla pavojus, jog perdavus jį Jungtinei Karalystei šis principas bus pažeistas. Teisingumo Teismas nurodė, kad ši vykdančioji teisminė institucija turi savarankiškai išnagrinėti šį pavojų, atsižvelgdama į Chartiją, nors EŽTK pažeidimo pavojus jau buvo atmestas. Vykdančioji teisminė institucija turėtų atsisakyti vykdyti arešto orderį tik tuo atveju, jei, paprašiusi išduodančiosios teisminės institucijos papildomos informacijos ir garantijų, ji turi objektyvių, patikimų, tikslių ir tinkamai atnaujintų duomenų, rodančių, kad yra realus pavojus, jog bus taikoma griežtesnė bausmė nei ta, kuri iš pradžių buvo numatyta nusikalstamos veikos padarymo dieną.
Pirmiausia Teisingumo Teismas pabrėžė, kad Pagrindų sprendime dėl Europos arešto orderio nereglamentuojamas Jungtinės Karalystės išduotų arešto orderių vykdymas pasibaigus Susitarime dėl išstojimo nurodytam pereinamajam laikotarpiui. Nuo tada šį vykdymą reglamentuoja PBS. Pagal šį susitarimą valstybė narė gali atsisakyti vykdyti tokį arešto orderį tik remdamasi šiame susitarime numatytais
pagrindais. Tokiomis aplinkybėmis priimdamos sprendimą pagal PBS perduoti asmenį Jungtinei Karalystei valstybių narių vykdančiosios teisminės institucijos privalo užtikrinti, kad būtų paisoma Chartijoje pripažintų pagrindinių teisių.
Šiuo klausimu Teisingumo Teismas pažymėjo, kad Pagrindų sprendime dėl Europos arešto orderio nustatyta supaprastinta ir veiksminga nuteistų ar įtariamų asmenų perdavimo sistema yra grindžiama tarp valstybių narių turinčiu egzistuoti dideliu tarpusavio pasitikėjimu ir tarpusavio pripažinimo principu. Šis principas yra valstybių narių teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose „kertinis akmuo“. Tai yra valstybių narių tarpusavio santykių ypatumas, grindžiamas pamatine prielaida, pagal kurią kiekviena valstybė narė dalijasi su visomis kitomis valstybėmis narėmis bendromis vertybėmis, kuriomis pagrįsta Sąjunga, ir pripažįsta, kad kitos valstybės narės jomis su ja dalijasi.
Toks pasitikėjimo lygis gali būti nustatytas ir tarptautiniais susitarimais tarp valstybių narių ir tam tikrų trečiųjų šalių, kurias su Europos Sąjunga sieja ypatingi santykiai. Vis dėlto PBS nenustatyta tokių ypatingų Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos santykių, juo labiau kad Jungtinė Karalystė nepriklauso Europos erdvei be vidaus sienų. Be to, PBS numatytas perdavimo mechanizmas tam tikrais aspektais iš esmės skiriasi nuo numatytojo Pagrindų sprendime dėl Europos arešto orderio.
Šiomis aplinkybėmis, kai prašomas perduoti asmuo remiasi Chartijoje įtvirtintos pagrindinės teisės pažeidimo pavojumi, vykdančioji teisminė institucija turi išnagrinėti visas reikšmingas aplinkybes, kad įvertintų numatomą šio asmens padėtį jo perdavimo Jungtinei Karalystei atveju. Tai reiškia, kad, skirtingai nuo dviejų etapų nagrinėjimo, kurį reikia atlikti vykdant Europos arešto orderį, tuo pačiu metu atsižvelgtina tiek į šioje šalyje bendrai taikomas taisykles ir praktiką, tiek į, jei netaikomi tarpusavio pasitikėjimo ir pripažinimo principai, šio asmens asmeninės padėties ypatumus.
Galiausiai dėl lygtinio paleidimo taisyklių pakeitimo Teisingumo Teismas konstatavo, kad su bausmės vykdymu susijusi priemonė bus nesuderinama su Chartija tik tuo atveju, jeigu dėl jos pasikeičia atitinkamos nusikalstamos veikos padarymo dieną numatytos bausmės tikroji apimtis ir dėl to skiriama griežtesnė bausmė nei ta, kuri buvo numatyta iš pradžių.
ES Teisingumo Teismo informacija
