Naujausių LAT nutarčių apžvalga: nuo darbuotojams taikytinų garantijų iki atsakymo, ar teismas gali būti aktyvus garbės ir orumo gynimo bylose

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančios neteisėtai iš darbo atleistam ir negrąžintam į darbą darbuotojui taikytinas garantijų, konstatuota, kad DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatytos išmokos dydžio nustatymas ir priteisimas neatsižvelgiant į kompensacijos pagal DK 54 straipsnį forma darbuotojui (ieškovui) jau išmokėtas lėšas, kurios viršija įstatyme nustatytą dydį, neatitiktų DK 218 straipsnio 4 dalies, kaip pažeistų darbo teisių gynimo būdo, tikslų, nes reiškia, kad kompensuojama yra didesniu mastu, negu įtvirtinta įstatyme. Pažymėta, kad DK 218 straipsnio 4 dalyje nėra nuostatų, kurios reglamentuotų, jog sprendžiant dėl šioje teisės normoje nustatytos išmokos priteisimo neturi būti atsižvelgiama į jau išmokėtas išmokas. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad ieškovui jį atleidus pagal DK 54 straipsnį buvo išmokėta 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčių kompensacija, sudaranti 12 903,29 Eur. Teisėjų kolegija pripažino pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturėjo priteisti ieškovui 2 mėnesių vidutinių darbo užmokesčių kompensacijos, kadangi ši kompensacija jau buvo išmokėta, ir turėjo spręsti dėl įskaitymo jau išmokėtos likusios 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensacijos dalies į ieškovui mokėtiną vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.
_____
Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių atsisakymą priimti ieškinį nagrinėti teisme, pabrėžta, kad ieškovės teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų, ir nuspręsti, ar ji turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą, o į šį klausimą, minėta, teismas galėtų atsakyti priimdamas sprendimą. Nagrinėjamu atveju ieškinio priėmimo klausimą sprendę teismai neatsižvelgė į draudimą atsisakyti priimti ieškinį dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų, be kita ko, motyvuodami tuo, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės atsakovei. Atsakymas, ar ieškovė turi reikalavimo teisę atsakovei, yra galimas įvertinus materialinio teisinio pobūdžio aplinkybes, susijusias su ieškovės teise į reikalavimo patenkinimą, ir jos analizuotinos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, o ne ieškinio priėmimo stadijoje, kaip tai padarė teismai nagrinėjamu atveju. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės teisinis suinteresuotumas, kaip būtina procesinė prielaida reikalavimui teisme pareikšti, nepagrįstai teismų sutapatintas su jos teise į reikalavimo patenkinimą.
______
Nutartyje dėl garbės ir orumo, dalykinės reputacijos pažeidimo, naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme ir kitų klausimų teisėjų kolegija pasisakė, kad vien ta aplinkybė, kad atsakovas ginčo teiginius paskelbė socialinio tinklo „Facebook“ savo asmeninėje paskyroje, nesudaro pagrindo ginčo teiginius savaime kvalifikuoti kaip nuomonę. Vertinant, ar socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje paskyroje paskleisti teiginiai yra nuomonė ar žinia, taikytini visi kasacinio teismo praktikoje suformuoti kriterijai. Bylos dėl garbės ir orumo gynimo yra dispozityvios ir teismas neturi pareigos pats savo iniciatyva rinkti įrodymų. Teismas turi įvertinti byloje pateiktus įrodymus ir spręsti dėl jų pakankamumo teisiškai reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti ir teismo išvadoms pagrįsti. Šaliai neįvykdžius jai tenkančios atitinkamos aplinkybės buvimo įrodinėjimo pareigos, teismas konstatuoja tos aplinkybės buvimą esant neįrodytą.
Nagrinėjamu atveju ieškovės apeliaciniame skunde nesutiko su pirmosios instancijos teismo nutartimi nepriimti tam tikrų įrodymų, rėmėsi šiais nepriimtais įrodymais apeliaciniame skunde, šie įrodymai buvo byloje. Ir nors ieškovės apeliaciniame skunde nesuformulavo atskiro prašymo priimti šiuos įrodymus, tačiau iš apeliacinio skundo turinio akivaizdu, kad ieškovės prašė juos priimti ir vertinti. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, nusprendęs, kad pirmosios instancijos teismas nepriėmė įrodymų nepagrįstai, nagrinėjamu atveju galėjo, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, šiuos įrodymus priimti ir vertinti. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, priėmęs naujus įrodymus, nesudarė galimybės atsakovui pasisakyti dėl jų. Pabrėžta, kad priešingos bylos šalies teisės pasisakyti dėl naujų įrodymų užtikrinimas yra būtinoji naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme sąlyga. Ši sąlyga nėra expressis verbis įtvirtinta CPK 314 straipsnyje, reglamentuojančiame naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimą, tačiau išplaukia iš pamatinių rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principų, kurie privalo būti užtikrinti visų instancijų teisminiuose procesuose. Naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimas yra teisėtas procesinis veiksmas tik tada, jeigu apeliacinės instancijos teismas, nustatęs pagrindą taikyti draudimo priimti naujus įrodymus išlygą, suteikia priešingai bylos šaliai galimybę pasisakyti dėl naujų įrodymų. Apeliacinio skundo ir prie šio skundo pridėtų naujų įrodymų išsiuntimas priešingai bylos šaliai, kad ši proceso įstatymo nustatyta tvarka pateiktų atsiliepimą į apeliacinį skundą, savaime nereiškia tinkamo pirmiau nurodytos sąlygos įgyvendinimo – teismas privalo informuoti šalį apie savo ketinimą priimti naujus įrodymus. Pagrindas pripažinti tinkamą bylos šalies teisės pasisakyti (pateikti savo nuomonę) dėl naujų įrodymų užtikrinimą egzistuoja tik tada, jeigu bylos šalis yra informuota apie apeliacinės instancijos teismo ketinimą priimti naujus įrodymus (ir jais remtis) ir jai yra nustatytas protingas terminas paaiškinimams dėl naujų įrodymų pateikti. Vien aplinkybė, jog, teismui priimant naujus įrodymus, nesilaikyta CPK nuostatų, savaime nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą nutartį neteisėta ir ją naikinti; būtina išsiaiškinti, ar proceso teisės normų pažeidimas (naujų įrodymų pridėjimas ir teismo rėmimasis jais priimant skundžiamą nutartį) buvo esminis, t. y. ar dėl jo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Teisėjų kolegija konstatavo, kad, įvertinus teismų nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo sprendimas priteisti ieškovei 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą yra pagrįstas, net ir nepriėmus naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į neatitinkančių tikrovės žinių pobūdį (ieškovė kaltinama ypač neigiamai visuomenės vertinamų nusikaltimų padarymu), ieškovei, kaip fiziniam asmeniui, dėl patirtų išgyvenimų priteistas 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra tinkamas. Todėl nagrinėjamu atveju proceso teisės normų pažeidimas, kad, priimdamas naujus rašytinius įrodymus, neturinčius esminės reikšmės bylos ginčo teisiniam vertinimui, apeliacinės instancijos teismas neinformavo atsakovo apie ketinimą priimti naujus įrodymus (ir jais remtis) ir nenustatė atsakovui protingo termino paaiškinimams dėl naujų įrodymų pateikti, neturėjo įtakos neteisėto teismo procesinio sprendimo priėmimui ir nesudaro pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria ieškovei priteistas 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Šia teise teismas naudojasi tuomet, kai to reikia aplinkybėms, turinčioms reikšmės bylos baigčiai, nustatyti ir išsamiai bei visapusiškai išnagrinėti . Tačiau į duomenis, kuriuos teismas gali naudoti pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį, nepatenka duomenys, gauti iš paieškos internete. Teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas dispozityvią bylą, nesant teisinio pagrindo teismui būti aktyviam, savo procesiniame sprendime remdamasis savo iniciatyva gautais paieškos internete duomenimis, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo veiksmus įrodinėjimo procese. Teisėjų kolegija pripažino pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą ieškovei VšĮ „Anglų kalbos studija“, nepagrįstai rėmėsi savo iniciatyva gautais paieškos internete duomenimis.