LAT panaikino sprendimą nugriauti gyvenamąjį namą, esantį draustinio pakraštyje

Gruodžio 29 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išnagrinėta byla (Nr. e3K-3-165-943/2023), kurioje buvo sprendžiama dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo.
Byla buvo iškelta pagal Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ieškinį, kuriuo buvo siekiama panaikinti statybos leidimą ir nugriauti atsakovų pastatytą gyvenamąjį namą. Gyvenamasis namas pastatytas Medžiakalnio geomorfologinio draustinio pakraštyje, leidimas jam statyti išduotas valstybės institucijoms tinkamai neatlikus savo funkcijų ir nepatikrinus draustinio ribų Saugomų teritorijų valstybės kadastre. Saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenimis, visas atsakovų žemės sklypas pateko į draustinio teritoriją, tačiau Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo naudojimo apribojimas buvo nustatytas tik daliai žemės sklypo ploto.
Statybos leidimas buvo panaikintas jau anksčiau byloje priimtais teismų procesiniais sprendimais, konstatavus, kad jis išduotas pažeidžiant draustinio teritorijai nustatytus statybos ribojimus. Taip pat nustatyta, kad statybos neteisėtumą lėmė išimtinai valstybės ir savivaldos institucijų (Vilniaus apskrities viršininko administracijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento) neteisėti veiksmai, dėl kurių buvo pažeistos imperatyviosios Saugomų teritorijų įstatymo normos.
Lietuvos Aukščiausiajame Teisme buvo sprendžiamas klausimas dėl teismų taikytos neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemonės – gyvenamojo namo griovimo – proporcingumo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad bylą nagrinėję teismai, priėmę sprendimą nugriauti gyvenamąjį namą, nepagrįstai apsiribojo tik statybų saugomoje teritorijoje draudimo įvertinimu ir neatsižvelgė į kitas šiam klausimui išnagrinėti reikšmingas faktines bylos aplinkybes, tinkamai neindividualizavo susiklosčiusios byloje situacijos, todėl toks sprendimas neatitinka proporcingumo reikalavimo, neužtikrina visuomenės ir privačių asmenų (atsakovų) interesų pusiausvyros.
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad byla nagrinėjama nuo 2015 m. Byloje dalyvaujančios valstybės institucijos ir valstybei kaip trečiajam asmeniui atstovaujanti institucija neturėjo bendros nuoseklios pozicijos dėl susiklosčiusios situacijos sprendimo ir taikytinų neteisėtos statybos padarinių. Nebuvo užtikrintas atsakingo valdymo principas, o atsakovai visą bylos procesą buvo teisinio neapibrėžtumo situacijoje, nes jų pastatyto namo likimas priklausė ne nuo jo pastangų įvykdyti galiojančių teisės normų reikalavimus, bet nuo nenuoseklios valstybės institucijų pozicijos, vis sukeliant lūkestį dėl jų gyvenamojo namo išsaugojimo, bet tokio sprendimo neįgyvendinant.
Šiuo atveju itin svarbi aplinkybė, kurios deramai neįvertino bylą nagrinėję teismai, yra atsakovų sąžiningumas ir visiškas kaltės dėl susidariusios situacijos nebuvimas, todėl atsakovams, negali būti perkelta neigiamų teisinių padarinių už nustatytų apribojimų, draudimų nepaisymą, našta.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat atsižvelgė atsakingų institucijų įvertintus neteisėtos statybos padarinius aplinkai ir visuomenės interesams. Medžiakalnio draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti Baltijos aukštumų lankui būdingą smulkiakalvių ruožo fragmentą. Atsakovų žemės sklype reljefo formoms padarytas nepataisomas mechaninis poveikis, ir racionalių galimybių atkurti buvusį ledynų suformuotą sklypo reljefą nėra. Taigi tolesnis apsaugos režimo taikymas žemės sklypui neatitinka draustinio steigimo tikslų. Nenustatyta, jog viešasis interesas nukentėtų, netenkinus reikalavimo įpareigoti statinį nugriauti, taip pat nėra pagrindo išvadai, kad būtent statinio nugriovimas užtikrintų geresnę šios teritorijos vertingųjų savybių apsaugą.
Šiuo atveju visą bylos nagrinėjimo laiką valstybės institucijų buvo sprendžiamas (bet neišspręstas) klausimas dėl draustinio ribų pakeitimo. Atsakingos institucijos konstatavo, kad sumažinus draustinio teritoriją, draustinio reikšmė ir vertė iš esmės nesumažės, nebus esminio neigiamo poveikio saugomoms vertybėms.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į individualias byloje susiklosčiusios faktinės situacijos aplinkybes, ypač įvertinus aplinkybę, jog nėra atsakovų kaltės dėl statybos neteisėtumo, poveikis draustinio saugomoms vertybėms tiek fizine, tiek materialine, tiek viešojo intereso pažeidimo prasme yra mažareikšmis ir negali lemti kraštutinės priemonės – statinio griovimo, dėl kurio atsakovai prarastų nuosavybę ir vienintelį šeimos gyvenamąjį būstą.
Teismas atkreipė dėmesį į valstybės institucijų neveiklumą sprendžiant neteisėtos statybos padarinių šalinimo klausimą. Viso proceso metu atsakovams, kuriems grėsė nuosavybės ir būsto praradimas, nebuvo pasiūlyta jokia kompensacija.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino byloje priimtus teismų procesinius sprendimus, kuriais atsakovai įpareigoti nugriauti statinį ir šį ieškinio reikalavimą atmetė.
Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju būtent valstybės ir savivaldos institucijos privalo nedelsiant imtis iniciatyvos ir veiksmų, būtinų tam, kad atsakovų žemės sklypui būtų panaikintas šiuo metu taikomas statybos draudimas (pakoreguotos Medžiakalnio valstybinio geomorfologinio draustinio ribos), ir būtų išduotas naujas statybos leidimas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija