Naujausios LAT nutartys: nuo asmens teisės būti pamirštam ir žiniasklaidos teisės skleisti informaciją santykio iki atskirojo skundo objekto

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija pabrėžė, kad Kauno apygardos teismo nutarties dalis, kuria patenkintas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių ir papildomo teismo sprendimo peržiūrėjimo, negali būti savarankiškas kasacijos objektas. Atskiruoju skundu gali būti skundžiama tik teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismo nutartis, kuria patenkintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atnaujintas bylos nagrinėjimas, negalėtų būti skundžiama atskiruoju skundu, nes jos apskundimo galimybės CPK nenustato ir ji neužkerta kelio tolesnei bylos eigai. Taip pat kasacinis teismas pripažinoa pagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad apeliacinės instancijos teismas, skundžiama nutartimi atnaujindamas bylos nagrinėjimą iš esmės, tačiau priteisdamas atsakovei iš ieškovės 300 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kol nebuvo priimtas galutinis teismo sprendimas, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, ir nukrypo nuo kasacinio teismo šiuo klausimu formuojamos praktikos.

_____

Nutartyje dėl asmens teisę į privataus gyvenimo gynimą, asmens teisės būti pamirštam aspektu ir žiniasklaidos teisės skleisti informaciją bei visuomenės interesą žinoti, priminta, kad EŽTT saviraiškos laisvę vertina kaip vieną esminių demokratinės visuomenės pagrindų ir vieną svarbiausių jos pažangos bei kiekvieno individo raidos sąlygų; jo sprendimuose yra pabrėžiama, kad ši laisvė taikytina ne tik ,,informacijai“ arba „idėjoms“, kurios priimamos palankiai, laikomos neužgauliomis ar nevertomis dėmesio, bet ir toms, kurios įžeidžia, šokiruoja ar trikdo. Tokie yra pliuralizmo, tolerancijos ir liberalumo, be kurių nėra demokratinės visuomenės, reikalavimai. Kaip ir dauguma Konvencijoje įtvirtintų teisių, teisė į saviraiškos laisvę nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys (tiek žurnalistai, tiek kiti asmenys) privalo elgtis sąžiningai ,,informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų. Kartu EŽTT akcentuoja, kad Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos saviraiškos laisvei taikomos išimtys turi būti aiškinamos griežtai, apribojimų reikalingumas turi būti nustatomas įtikinamai. Saviraiškos laisvės ribojimui taikant „būtinumo demokratinėje visuomenėje“ kriterijų, turi būti nustatyta, ar asmens laisvės apribojimas atitiko „primygtinį socialinį poreikį“. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas teisės į privataus gyvenimo gerbimą ir žiniasklaidos pareigos teikti informaciją visuomenei, visuomenės teisės žinoti vertybių santykio klausimas. Ieškovas ieškiniu prašė teismo įpareigoti atsakovę UAB „15min“ nuasmeninti jo asmens duomenis ir pašalinti prie publikacijų skelbiamas jo nuotraukas. 

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog buvo peržengtas Konvencijos 8 straipsnio taikytinumo slenkstis. Tam, kad būtų galima spręsti susikertančių interesų pusiausvyros nustatymo klausimą, reikėtų konstatuoti, kad ieškovas tinkamai pagrindė su tolesniu archyvuoto straipsnio prieinamumu internete susijusio kėsinimosi į privataus gyvenimo gerbimą rimtumą. Vis dėlto ieškovas konkrečiai nesiskundžia kokiais nors patiriamais ar galimais sunkumais įsidarbinimo, verslo ar asmeninio gyvenimo srityje, o labiau akcentuoja tai, kad nebėra viešasis asmuo ir, praėjus daugiau nei dešimčiai metų nuo jo nuteisimo baudžiamojoje byloje, išnykus jo teistumui, nebėra pagrindo įstatymu nustatytoms išimtims, leidžiančioms skelbti jo privačius duomenis be jo sutikimo. Be to, teisėjų kolegija, netgi darydama prielaidą, kad Konvencijos 8 straipsnis galėtų būti pripažintas taikytinu, įvertinusi bylos situaciją pagal EŽTT jurisprudencijoje nustatytus kriterijus, nemanė, kad nagrinėjamu atveju prioritetas turėtų būti suteikiamas ieškovo privataus gyvenimo apsaugai dėl toliau nurodomų priežasčių. Įvertinusi reikšmingas aplinkybes pagal nutartyje nurodytus kriterijus, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad išvardyti kriterijai nėra tenkinami tam, kad atsakovė būtų įpareigota nuasmeninti ieškovo duomenis. Ieškovo teisė būti pamirštam nepažeista, nes aplinkybės patvirtina teisines sąlygas, kai teisę būti pamirštam, šios teisės gynimą nusveria visuomenės interesas žinoti informaciją ir žiniasklaidos teisė bei pareiga skleisti informaciją. Šio visuomenės intereso nepaneigia aplinkybės, kad praėjo daugiau kaip dešimt metų nuo pirminio informacijos paskleidimo ir suėjo teistumo terminas. Žiniasklaidos pareiga teikti informaciją visuomenei, visuomenės teisė būti informuotai kaip vertybės nusveria ieškovo teisę į privatų gyvenimą, nulemia ieškovo teisės į privatų gyvenimą ribojimą. Publikacijų tolesnis skelbimas atitinka teisės į privatų gyvenimą suvaržymo proporcingumo kriterijų. Išlieka nepaneigta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvada, jog publikacijų paskelbimas atitinka proporcingumo kriterijų. Tuo tarpu ieškovo prašoma teisių gynimo priemonė nėra proporcinga. Teisėjų kolegija, akcentuodama tai, kad ieškovas nepagrindė kėsinimosi į jo privatų gyvenimą rimtumo, atsižvelgdama į teismų nustatytų faktų pobūdį, jų rimtumą ir išlikusį aktualumą visuomenei, prašomos vienintelės priemonės pobūdį (publikacijų elektroninės versijos nuasmeninimą), nusprendė, kad byloje pareikštas ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovę nuasmeninti ieškovo duomenis nėra pagrįstas ir šio reikalavimo teismai teisingai nusprendė netenkinti.

_____

Byloje keliamas klausimas dėl antstolio teisės pakeisti išieškotoją, kai antstoliui vykdomąjį dokumentą pateikia išieškotojas (kreditorius), perėmęs iš pirminio kreditoriaus reikalavimo teisę į skolininką, iki vykdymo proceso pradžios. Pagal šiuo metu galiojančias CPK nuostatas teismas pakeisti bylos šalis procesinių teisių perėmėju turi teisę tik teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje. Remiantis CPK 596 straipsniu, vykdymo procese vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą sprendžia antstolis. Ši teisės norma reglamentuoja situaciją, kai kyla poreikis pakeisti vykdymo proceso šalį jau pradėjus vykdymo procesą, tačiau ji nereglamentuoja situacijos, kai klausimą dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo reikia išspręsti dar nepradėjus vykdymo proceso pagal ne teismo išduotą vykdomąjį raštą.Teisių, kylančių iš notaro išduoto vykdomojo dokumento, perleidimas kitam asmeniui galimas esant CK nustatytiems pagrindams ir nėra ribojamas priverstinio vykdymo proceso pradėjimu pagal išduotą vykdomąjį dokumentą skolininko atžvilgiu.

Pažymėta, kad antstolio pareiga patikrinti, ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tokią teisę turintis asmuo, nereiškia, kad antstolis tik patikrina, ar vykdomąjį dokumentą pateikia asmuo, kuris vykdomajame dokumente nurodytas kaip išieškotojas. Ši pareiga platesnė ir reiškia, kad antstolis turi įsitikinti, jog vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikęs asmuo yra išieškotojas, t. y. ar vykdomąjį dokumentą pateikiantis asmuo turi reikalavimo teisę į skolininką pagal pateikiamą vykdyti vykdomąjį dokumentą. Jeigu vykdomajame dokumente nurodytas išieškotojas ir vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikęs asmuo nesutampa, antstolis turi patikrinti teisių ir pareigų perėmimo pagrindą ir faktą. Atsisakymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti vien tuo pagrindu, kad vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikęs išieškotojas, turėdamas reikalavimo teisę, nėra nurodytas vykdomajame dokumente, neatitiktų veiksmingo vykdymo proceso tikslo, nes negalima procesinė situacija, kad, esant teisei perleisti galiojančią reikalavimo teisę pagal materialiąją teisę, nebūtų galimybės jos įgyvendinti procesiškai, t. y. kreiptis į antstolį dėl priverstinio reikalavimo teisės įgyvendinimo pagal išduotą vykdomąjį dokumentą.

Teisėjų kolegija išaiškino, kad CPK 596 straipsnyje įtvirtinta antstolio teisė pakeisti išieškotoją ar skolininką vykdymo procese apima ir atvejus, kai į antstolį kreipiasi pagal vykdomąjį dokumentą reikalavimo teisę į skolininką iki vykdymo proceso pradėjimo perėmęs asmuo. Tokiu atveju antstolis, nustatęs, kad su prašymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikti dokumentai patvirtina teisių perėjimą asmeniui, pateikusiam vykdomąjį įrašą, turi priimti patvarkymą dėl teisių perėmimo (išieškotojo pakeitimo) ir atlikti vykdymo proceso veiksmus (įvertinti įstatyme nustatytas sąlygas dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti). Nustatęs, kad vykdomąjį dokumentą pateikė tokios teisės neturintis asmuo, antstolis turi patvarkymu atsisakyti tokį vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti.

_____

Nutartyje dėl reikalavimų parduodamo daikto kokybei bei pirkėjo, įsigijusio netinkamos kokybės daiktą, teisių gynimo būdų  pabrėžta, kad pirkėjo pasirinktas teisių gynimo būdas turi būti proporcingas jo teisių pažeidimo mastui. Pirkėjo pasirinktas teisių gynimo būdas neturi lemti neproporcingos pardavėjo atsakomybės, pavyzdžiui, kai pardavėjo atsakomybės apimtis viršija parduoto naudoto daikto kainą. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas teisių gynimo būdas nėra taikomas tais atvejais, kai daikto trūkumų nėra galimybės pašalinti, o sąvoka „jeigu daikto trūkumus įmanoma pašalinti“ aiškintina plačiai, t. y. kaip apimanti tuos atvejus, kai trūkumų šalinimas yra neproporcingas atsižvelgiant į trūkumų pašalinimo kainą, trukmę, daikto vertę ir kainą, ir (ar) kitas aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismai tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos netaikė ir neanalizavo, nenurodė motyvų, kodėl ja nesivadovauja. Konstatuota, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs naudoto daikto kokybės trūkumus, nevertino atsakovo argumentų dėl ieškovės pasirinkto netinkamo pirkėjo teisių gynimo būdo, nesprendė dėl alternatyvių pirkėjo teisių gynimo būdų. Neįvertinus šių aplinkybių, be kita ko, nesivadovavus nurodyta kasacinio teismo praktika, buvo netinkamai taikytas ir aiškintas CK 6.334 straipsnis.

_____

Nutartyje dėl galimybės atskiruoju skundu apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria išspręstas tarptautinės jurisdikcijos klausimas, pripažįstant bylos teismingumą Lietuvos Respublikos teismams, konstatuota, kad tokia teismo nutartis, kuria ieškinys su tarptautiniu elementu pripažįstamas teismingu Lietuvos Respublikos teismams, gali būti apeliacijos objektu ir ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu atskirai nuo teismo sprendimo remiantis CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Priešingas aiškinimas, t. y. kad tokia nutartis galėtų būti skundžiama tik su galutiniu teismo sprendimu, byloje jau atlikus visus CPK nustatytus procesinius bylos nagrinėjimo veiksmus, reikštų proceso ekonomiškumo principo (CPK 7 straipsnis) pažeidimą, nes nepagrįstai pradėtas ir užbaigtas teisminis procesas turėtų būti vėl iš naujo pradedamas kitoje valstybėje, o tai lemtų papildomas laiko sąnaudas ir didesnes bylinėjimosi išlaidas, galėtų kilti ieškinio senaties taikymo klausimas ir pan.

_____

Nutartyje apie fizinio asmens bankroto bylos pabaigą  pažymėta, kad fizinio asmens turtinės padėties, susijusios su jo kaip juridinio asmens dalyvio statusu, teigiamas vertės pokytis laikytinas „kitu turtu“ FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme. Tokiu atveju, kai bankrutuojantis fizinis asmuo yra juridinio asmens dalyvis, jo turimų dalyvio teisių vertė (pvz., turimų akcijų, pajų, nario, dalininko teisių vertė) ir jos pokytis turi būti apskaičiuojami, ir, jei vertės pokytis viršija FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytą dydį per atitinkamą laikotarpį, bankrutuojantis asmuo privalo apie tai pranešti bankroto administratoriui. Jei apie tokį turtą bankrutuojantis asmuo nepraneša bankroto administratoriui, konstatuotina, kad jis tokį turtą nuslėpė nuo kreditorių, todėl toks elgesys gali būti pripažįstamas nesąžiningu, nepaisant to, kad informacija apie fizinio asmens ryšius su juridiniu asmeniu ir per jį vykdomą veiklą yra viešai prieinama. Kartu pažymėta, kad bankrutuojančio fizinio asmens turtinės padėties, susijusios su jo, kaip juridinio asmens dalyvio, statusu, vertės pokytis yra dinamiškas procesas, todėl būtų neprotinga bankrutuojančiam asmeniui nustatyti pareigą apie jį (vertės pokytį) informuoti bankroto administratorių kas mėnesį. Atsižvelgiant į suvaržytą bankrutuojančio fizinio asmens padėtį ir mokumo plano įgyvendinimo trukmę (3 metai), informacija apie bankrutuojančio fizinio asmens turtinės padėties, susijusios su jo, kaip juridinio asmens dalyvio, statusu, teigiamą vertės pokytį, jei šis viršija FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytą dydį atitinkamu laikotarpiu, bankroto administratoriui turėtų būti pateikiama iki parengiant mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą. Bet kuriuo atveju šios informacijos pateikimo terminas turėtų būti protingas ir sudaryti galimybę išspręsti klausimą dėl mokumo atkūrimo plane užfiksuoto fizinio asmens ir jo kreditorių susitarimo pakeitimo, be kita ko, pakoreguojant kreditoriams išmokėtinų lėšų dydį.  Teisėjų kolegija pažymėjo, jog FABĮ 17 straipsnio 11 punkte įtvirtinta bankrutuojančio fizinio asmens teisė išsaugoti turtą, kuris reikalingas fizinio asmens individualiai ir (ar) ūkininko veiklai vykdyti, yra neatsiejama nuo fizinio asmens, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi arba numato verstis individualia ir (ar) ūkininko veikla, pareigos šią veiklą, taip pat duomenis apie bankroto proceso metu numatomas gauti ir jai skirti lėšas, tokiai veiklai vykdyti reikalingo turto (taip pat ir įkeisto) sąrašą nurodyti mokumo atkūrimo plane (FABĮ 7 straipsnio 2 dalis). Taigi tai, kad turtas, reikalingas verslo veiklai vykdyti, gali būti paliktas bankrutuojančiam fiziniam asmeniui, neatleidžia tokio fizinio asmens nuo iš įstatymo kylančios pareigos informuoti kreditorius apie tokį turtą (jo vertės pokytį).