Generalinis advokatas M. Szpunar: turėtų būti leidžiama saugoti civilinės tapatybės duomenis, susietus su naudojamu IP adresu, ir suteikti prieigą prie jų, kai šie duomenys yra vienintelė tyrimo priemonė, leidžianti nustatyti tik internete padarytų nusikalstamų veikų vykdytojus
Šiandien pateikta išvada susijusi su proceso atnaujinimu šioje byloje. Didžiosios kolegijos prašymu Teisingumo Teismas nusprendė grąžinti bylą nagrinėti plenarinei sesijai ir pateikti klausimus, į kuriuos buvo atsakyta žodžiu 2023 m. gegužės 15–16 d. posėdyje. Pirmasis generalinis advokatas Maciej Szpunar pirmą kartą savo išvadą pateikė 2022 m. spalio 27 d. (žr. PS Nr. 172/22).
La Haute autorité pour la diffusion des œuvres et la protection des droits sur Internet (Vyriausioji kūrinių platinimo ir teisių apsaugos internete valdyba – Hadopi) Prancūzijoje turi užtikrinti nuosavybės teisių paisymą. Jei nustatomas interneto naudotojo atliktas autorių teisių pažeidimas, Hadopi pateikia jam rekomendaciją, kurioje nurodoma susilaikyti nuo bet kokio naujo pažeidimo, o vėliau pakartotinio pažeidimo atveju – naują įspėjimą. Jei neatsižvelgiama į du pirmuosius įspėjimus ir padaromas trečiasis pažeidimas, Hadopi gali kreiptis į kompetentingą teisminę instituciją dėl baudžiamojo persekiojimo.
Ši laipsniško reagavimo sistema suponuoja, kad Hadopi gali nustatyti pažeidimą padariusio asmens tapatybę, siekdama jam pateikti šias rekomendacijas. Šiuo tikslu 2010 m. priimtu dekretu Hadopi leidžiama kreiptis į elektroninių ryšių operatorius, kad šie pateiktų naudotojo, kuriam priskirtas nusikalstamai veikai padaryti naudojamas IP adresas, civilinės tapatybės duomenis. Keturios teisių ir laisvių internete apsaugos asociacijos teisme ginčija šio dekreto priėmimą. Conseil d’État (Valstybės Taryba) klausia Teisingumo Teismo, ar IP adresus atitinkančių civilinės tapatybės duomenų rinkimas ir automatizuotas tokių duomenų tvarkymas intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų prevencijos tikslais be išankstinės teismo ar administracinės įstaigos kontrolės yra suderinami su Sąjungos teise.
Šiandien pateiktoje išvadoje pirmasis generalinis advokatas M. Szpunar laikosi nuomonės, kad pagal Sąjungos teisę nedraudžiama, kad elektroninių ryšių paslaugų teikėjai būtų įpareigoti saugoti IP adresus ir juos atitinkančius civilinės tapatybės duomenis, o administracinė institucija, atsakinga už autorių teisių apsaugą nuo internete padarytų šių teisių pažeidimų, turėtų prieigą prie tokių duomenų.
Generalinis advokatas mano, kad IP adresas, interneto prieigos turėtojo civilinė tapatybė ir su nagrinėjamu kūriniu susijusi informacija neleidžia daryti tikslių išvadų apie asmens, kuris, kaip įtariama, pažeidė autorių teises, privatų gyvenimą. Taip tik atskleidžiamas faktas, kad konkrečiu momentu buvo peržiūrėtas tam tikras turinys, o toks atskleidimas, vertinamas atskirai, neleidžia išsamiai apibrėžti tokią peržiūrą atlikusio asmens profilį.
Šia priemone siekiama leisti šiai institucijai nustatyti adresų savininkų, kurie, kaip įtariama, yra atsakingi už pažeidimus, tapatybę ir prireikus imtis priemonių jų atžvilgiu. Be to, nebūtina, kad ši prieiga būtų susieta su išankstine kontrole, kurią atliktų teismas arba nepriklausoma administracinė institucija. Iš tiesų šie duomenys yra vienintelė tyrimo priemonė, leidžianti nustatyti asmenį, kuriam pažeidimo padarymo metu buvo priskirtas toks adresas.
Generalinis advokatas pabrėžia, kad tai yra ne esamos jurisprudencijos pakeitimas, o pragmatiškas jos plėtojimas, leidžiantis konkrečiomis ir labai siaurai apibrėžtomis aplinkybėmis priimti diferencijuotą sprendimą. Jo nuomone, ši analizė yra įvairių susijusių interesų pusiausvyros rezultatas, atitinkantis proporcingumo principą, kuris pateisina Teisingumo Teismo jurisprudencijos dėl tokių duomenų, kaip IP adresai kartu su civilinės tapatybės duomenimis, saugojimo ir prieigos prie jų tobulinimą, kad būtų išvengta sisteminio nebaudžiamumo už nusikalstamas veikas, padarytas tik internete.
ES Teisingumo Teismo informacija
