EŽTT: procesas administraciniuose teismuose dėl investuotojų atitikties nacionalinio saugumo interesams atitiko teisės į teisingą teismą reikalavimus

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) 2023 m. birželio 13 d. paskelbtame sprendime byloje UAB „Braitin“ (buvęs pavadinimas – UAB „Lewben Investment Management“), kurioje pareiškėja bendrovė skundėsi teisingo teismo garantijų ir teisės į reputaciją neužtikrinimo, nenustatė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (Konvencija) 6 (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) ir 8 (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) straipsnių pažeidimų.

Pareiškėja bendrovė, siekdama įsigyti 100 proc. UAB „Prosperus Real Estate Fund II“ akcijų, pagal nustatytą tvarką kreipėsi su prašymu pateikti išvadą, ar atitinka nacionalinio saugumo interesus, kuri buvo būtina, siekiant sudaryti sandorį. Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisija (nuo 2018 m. kovo ją pakeitė Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija), remdamasi Valstybės saugumo departamento pateikta įslaptinta informacija, pripažino pareiškėją bendrovę neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų dėl jos vienasmenės savininkės ryšių su asmenimis, turinčiais ryšių su Europos Sąjungai ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijai nepriklausančių užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių asmenimis, kaip vėliau paaiškėjo teismuose, būtent dėl ryšių su asmenimis, artimais Lukašenkos režimui. Bendrovė nesėkmingai bandė apskųsti Komisijos sprendimą administraciniams teismams. Europos Žmogaus Teisių Teismui pareiškėja bendrovė skundėsi, kad jai nebuvo užtikrinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą pagal Konvencijos 6 straipsnį, nes teismai rėmėsi įslaptintais įrodymais, kurie nebuvo atskleisti pareiškėjai ir kurių ji negalėjo ginčyti, taip pažeidžiant rungimosi ir šalių lygybės principus. Remdamasi Konvencijos 8 straipsniu, UAB „Braitin“ taip pat skundėsi, kad nors Komisija ir administraciniai teismai išnagrinėjo jos prašymą bei administracinę bylą uždaruose posėdžiuose, valstybės valdžios institucijos, įskaitant Valstybės saugumo departamentą ir administracinius teismus, bylos aplinkybes atskleidė žiniasklaidai. Dėl to tariamai buvo pakenkta bendrovės reputacijai.

EŽTT atmetė Vyriausybės išankstinį prieštaravimą dėl peticijos nepriimtinumo ratione personae pagrindu. EŽTT pakartojo, kad glaudžiai tarpusavy susiję rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principai yra pagrindiniai „teisingo bylos nagrinėjimo“ aspektai. Jie reikalauja „teisingos pusiausvyros“ tarp šalių: kiekvienai šaliai turi būti suteikta pagrįsta galimybė pareikšti savo poziciją tokiomis sąlygomis, kad ji neatsidurtų žymiai nepalankesnėje padėtyje nei oponentas. Pažymėtina, kad remiantis EŽTT praktika, teisė susipažinti su reikšmingais įrodymais nėra absoliuti. Kiekviename teismo procese gali būti konkuruojančių interesų, tokių kaip nacionalinis saugumas, tačiau pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį leistinos tik tokios gynybos teises apribojančios priemonės, kurios yra neišvengiamai būtinos ir nepažeidžia teisės esmės, o tai užtikrinama tuomet, kai bet kokius sunkumus, su kuriais susiduria gynyba dėl teisių apribojimo, pakankamai atsveria teisminių institucijų taikomos procedūros.

EŽTT atsižvelgė į visą procesą ir vertino, ar Komisijos sprendime ribotas įrodymų atskleidimas buvo kompensuotas vėliau vykusio administracinio teismo proceso metu. EŽTT konstatavo, kad pareiškėjos bendrovės teisių ribojimą atsvėrė kitos procesinės garantijos. Ji galėjo veiksmingai dalyvauti teisminiame procese ir apklausti liudytojus, įskaitant Komisijos narius ir į procesą įtraukto VSD atstovus. Įslaptinti įrodymai neturėjo lemiamos reikšmės procesui, nes buvo kitų viešai prieinamų dokumentų, kuriais buvo grindžiami sprendimai. EŽTT nuomone, nebuvo jokių įrodymų, kad priimti sprendimai buvo savavališki ar neproporcingi. Todėl Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nebuvo pažeista.

Nagrinėdamas pareiškėjos bendrovės skundą dėl tariamo reputacijos pažeidimo, EŽTT pirmiausia pažymėjo, kad kaip ir teigė Vyriausybė savo pozicijoje, pareiškėja nesikreipė į nacionalinius teismus dėl tariamos reputacijos pažeidimo. EŽTT manymu, žiniasklaidoje paskelbtoje informacijoje buvo tik naujienos apie Komisijos sprendimą ir administracinės bylos baigtį, kartu pastebint, jog teismai atsisakė visuomenei pateikti daugiau informacijos dėl to, kad byla buvo nagrinėjama neviešai. Pareiškėjos bendrovės skundas pagal Konvencijos 8 straipsnį buvo atmestas kaip aiškiai nepagrįstas.

Tais pačiais argumentais Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimo nenustatyta ir byloje UAB „Ambercore DC“ ir UAB „Arcus Novus“ prieš Lietuvą, 2023 m. birželio 13 d. paskelbtame sprendime byloje, kurioje su telekomunikacijomis susijusios pareiškėjos bendrovės skundėsi dėl neužtikrintų garantijų į teisingą teismą, nagrinėjant skundą dėl Komisijos sprendimo pripažinti pareiškėją bendrovę UAB „Arcus Novus“ turinčia Lietuvos nacionaliniam saugumui riziką keliančių ryšių su žvalgybos operacijas prieš Lietuvą vykdančia Rusijos saugumo tarnyba, o tai kėlė susirūpinimą dėl to, kad dėl planuojamos duomenų saugyklos rizikuojama sudaryti palankesnes sąlygas Rusijos žvalgybos veiklai ir kibernetiniam šnipinėjimui.

EŽTT pažymėjo, kad įslaptinta informacija, kuria Komisija grindė savo išvadas, nebuvo pateikta bendrovėms, šie įslaptinti dokumentai nebuvo atskleisti ir vykstant procesui administraciniuose teismuose, todėl jis nagrinėjo, ar tokius rungimosi ir lygiateisiškumo principų apribojimus pakankamai atsvėrė kitos procedūrinės garantijos. Šiuo požiūriu EŽTT nusprendė, kad Komisija aiškiai motyvavo savo sprendimą, todėl net ir šiame etape bendrovės pareiškėjos turėjo žinoti priežastis, dėl kurių joms nebuvo duotas leidimas vykdyti savo projektą, o šalių turima informacija dar išsiplėtė nagrinėjant bylą administraciniuose teismuose. Taigi, EŽTT vertinimu, nacionaliniai teismai tinkamai įgyvendino jiems suteiktus kontrolės įgaliojimus ir ypatingą atsakomybę, kurios iš jų reikalaujama tokio pobūdžio bylose, tiek dėl būtinybės išsaugoti įslaptintų dokumentų konfidencialumą, tiek dėl Komisijos sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo vertinimo, nurodydami sprendimų motyvus, susijusius su konkrečiomis bendrovių ieškovių bylų aplinkybėmis. EŽTT konstatavo, kad bendrovių pareiškėjų teisės į rungimosi principu grindžiamą procesą ir procesinio lygiateisiškumo apribojimai buvo kompensuoti taip, kad nebuvo pažeista teisinga šalių pusiausvyra ir teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.

UAB „Ambercore DC“ ir UAB „Arcus Novus“ byloje pareiškėjos bendrovės taip pat skundėsi nuosavybės teisių pažeidimu dėl prarastų investicijų, negavus reikiamų leidimų. EŽTT nusprendė nenagrinėti Vyriausybės išankstinio prieštaravimo dėl vidaus teisinės gynybos priemonių nepanaudojimo, nes atitinkamas skundas nebuvo teiktas nacionaliniams teismams, kadangi bet kuriuo atveju ši peticijos dalis buvo nepriimtina. Atsižvelgdamas į savo praktikoje išvystytus principus, kada reikalavimas gali būti laikomas nuosavybe Konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsnio požiūriu, EŽTT pažymėjo, kad pareiškėjos bendrovės, kurioms viso proceso metu atstovavo advokatai, negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, kad joms bus leista sėkmingai plėtoti ir baigti duomenų centrą, kol nėra sėkmingai užbaigta patikros procedūra. Ši peticijos dalis pripažinta nepriimtina ratione materiae požiūriu.

Šiose bylose teisėjas Davor Derenčinović pateikė atskirąją nuomonę, kuria nors ir pritarė kolegijos sprendimui, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nebuvo pažeista, tačiau jo manymu, EŽTT turėjo pateikti detalesnę analizę dėl konkuruojančių interesų pusiausvyros.

UAB „Braitin“ prieš Lietuvą (anglų kalba)

UAB „Ambercore DC“ ir UAB „Arcus Novus“ prieš Lietuvą (anglų kalba)

Vyriausybės atstovo EŽTT informacija