Teismai

KT: Vyriausybės nutarimo nuostata, kuria karantino metu buvo apriboti artimi kontaktai uždarose patalpose, neprieštaravo Konstitucijai

Konstitucinis Teismas šios dienos nutarimu pripažino, kad Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.8.1 papunkčio (2021 m. gegužės 19 d. redakcija) nuostata „Draudžiama: <…> daugiau nei 5 asmenų uždarose erdvėse <…> artimi kontaktai“ neprieštaravo Konstitucijai.

Šią konstitucinės justicijos bylą Konstitucinis Teismas nagrinėjo pagal tris fizinių asmenų individualius konstitucinius skundus. Skundus pateikusios pareiškėjos Kauno apylinkės teismo nutarimais buvo pripažintos kaltomis padarius administracinį nusižengimą, nurodytą Administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalyje, dėl to, kad karantino, paskelbto Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu, laikotarpiu artimai kontaktavo su kitos šeimos ir ne vieno namų ūkio asmenimis, taip sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir nesilaikė Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo 2.1.8.1 papunkčio reikalavimų. Kauno apylinkės teismo nutarimais pareiškėjoms paskirtos administracinės nuobaudos – įspėjimai. Šių Kauno apylinkės teismo nutarimų aukštesnės instancijos teismai nepakeitė.

Pareiškėjos savo individualiuose skunduose teigė, kad Konstitucijos 32 straipsnyje įtvirtinta teisė laisvai kilnotis negali būti varžoma kitaip, kaip tik įstatymu ir jeigu tai būtina, be kita ko, žmonių sveikatai apsaugoti. Pareiškėjų nuomone, ginčytame Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo 2.1.8.1 papunktyje įtvirtintas asmens judėjimo laisvės ribojimas karantino laikotarpiu buvo nustatytas ne įstatymu, bet Vyriausybės nutarimu ir dėl to buvo neteisėtai suvaržyta asmens konstitucinė laisvė judėti.

Šioje konstitucinės justicijos byloje Konstitucinis Teismas tyrė ginčytos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo 2.1.8.1 papunkčio nuostatos „Draudžiama: <…> daugiau nei 5 asmenų uždarose erdvėse <…> artimi kontaktai“ atitiktį Konstitucijos 32 straipsnio 1 daliai (Pilietis gali laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvoje, gali laisvai išvykti iš Lietuvos) ir 2 daliai (Šios teisės negali būti varžomos kitaip, kaip tik įstatymu ir jeigu tai būtina valstybės saugumui, žmonių sveikatai apsaugoti, taip pat vykdant teisingumą).

Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 32 straipsnio nuostatas, yra pažymėjęs, kad jos reiškia, jog tik pats pilietis turi teisę spręsti, kurioje Lietuvos Respublikos teritorijos vietoje jam būti, kada šią vietą palikti ir persikelti į kitą vietą, laisvai spręsti, kurią nuolatinę ar laikiną gyvenamąją vietą pasirinkti, taip pat apsispręsti, ar likti Lietuvoje, ar iš jos išvykti, ir teisę pats pasirinkti išvykimo laiką. Tačiau šios teisės nėra absoliučios: pagal Konstitucijos 32 straipsnio 2 dalį jas galima riboti, tačiau tik įstatymu ir tik jeigu tai būtina tam, kad būtų apsaugotas valstybės saugumas, žmonių sveikata; jos taip pat gali būti apribotos, jei tai būtina vykdant teisingumą.

Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad, valstybėje susidarius ypatingai situacijai, nulemtai žmonių užkrečiamųjų ligų plitimo visuomenėje, dėl kurios kyla grėsmė žmonių sveikatai ir gyvybei, įstatymų leidėjas, įgyvendindamas iš Konstitucijos, be kita ko, jos 53 straipsnio 1 dalies, kylančią pareigą saugoti asmenis nuo grėsmių sveikatai (sumažinti sveikatai keliamą pavojų, o tam tikrais atvejais, kai tai įmanoma, užkirsti jam kelią), gali nustatyti asmens teisę spręsti, kurioje Lietuvos Respublikos teritorijos vietoje jam būti, kada šią vietą palikti ir persikelti į kitą vietą, teisę laisvai spręsti, kurią nuolatinę ar laikiną gyvenamąją vietą pasirinkti, taip pat apsispręsti, ar likti Lietuvoje, ar iš jos išvykti, ir teisę pasirinkti išvykimo laiką ribojančias priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią žmonių užkrečiamųjų ligų plitimui visuomenėje, taip pat suvaldyti šių ligų plitimą. Konstitucinis Teismas 2023 m. sausio 24 d. nutarime yra konstatavęs, kad siekis užkirsti kelią žmonių užkrečiamųjų ligų plitimui visuomenėje, taip pat suvaldyti šių ligų plitimą, dėl kurio valstybėje susidaro ypatinga situacija, kelianti grėsmę daugelio žmonių sveikatai ir gyvybei, ir taip užtikrinti viešąjį sveikatos apsaugos interesą gali lemti skubių ir veiksmingų sprendimų būtinybę. Todėl pagal Konstituciją gali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį įstatymų leidėjo įstatyme įtvirtintos žmonių užkrečiamosioms ligoms suvaldyti skirtos priemonės gali būti detalizuojamos poįstatyminiuose teisės aktuose, juose nustatant konkrečių pasirinktų priemonių, be kita ko, taikymo mastą ir trukmę.

Konstitucinis Teismas šios dienos nutarime pažymėjo, kad pagal ginčytą Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo 2.1.8.1 papunktį viena iš dėl nepalankios epideminės COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situacijos paskelbto karantino metu taikytų karantino režimo priemonių, kuri buvo priskirta prie judėjimo šalies viduje sąlygų, buvo daugiau nei 5 asmenų artimų kontaktų draudimas uždarose erdvėse, t. y. draudimas būti kartu, be kita ko, bendrauti uždarose erdvėse, didesniam skaičiui asmenų, nei nurodyta. Taigi šia buvusia įtvirtinta karantino režimo priemone buvo ribojami artimi asmenų ryšiai, šiuo atveju – uždarose erdvėse bendraujančių asmenų skaičius.

Šiame kontekste Konstitucinis Teismas paminėjo, kad Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, jog įpareigojimas asmeniui tam tikrą laiką nepalaikyti tiesiogiai ryšio su kitais asmenimis nėra reguliuojamas Konstitucijos 32 straipsnio nuostatomis. Konstitucinis Teismas, 2004 m. gruodžio 29 d. nutarime vertindamas, ar Konstitucijos 32 straipsnio 1, 2 dalims neprieštarauja toje konstitucinės justicijos byloje ginčytas teisinis reguliavimas, pagal kurį teismas gali įpareigoti asmenį tam tikrą laiką nepalaikyti ryšio su konkrečiai išvardytais asmenimis tiesiogiai, per kitus asmenis, techninėmis ar kitomis priemonėmis, konstatavo, kad ginčytu teisiniu reguliavimu įtvirtintu tokiu teismo įpareigojimu ribojami asmens ryšiai su kitais asmenimis, taip pat kad tokiu teisiniu reguliavimu ir Konstitucijos 32 straipsnio 1, 2 dalimis reguliuojami skirtingi santykiai, dėl to pripažino, kad ginčijamas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijos 32 straipsnio 1, 2 dalims.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Konstitucijos 32 straipsnio 1, 2 dalimis ir Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo 2.1.8.1 papunkčio nuostata yra reguliuojami skirtingi santykiai.

Atsižvelgdamas į visa tai, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo 2.1.8.1 papunkčio nuostata „Draudžiama: <…> daugiau nei 5 asmenų uždarose erdvėse <…> artimi kontaktai“ neprieštaravo Konstitucijos 32 straipsnio 1, 2 dalims.

Konstitucinio Teismo informacija

Back to top button