KT: teisinis reguliavimas, susijęs su leidimų nešiotis ir leidimų laikyti ginklus galiojimo panaikinimu, neprieštarauja Konstitucijai
Konstitucinis Teismas šios dienos nutarimu pripažino, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas tiek, kiek jame nenustatytas konkretus laikotarpis, kurio duomenys apie asmenį vertinami, kai, sprendžiant dėl leidimų nešiotis ir leidimų laikyti ginklus galiojimo panaikinimo, vertinama, ar asmuo gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, neprieštarauja Konstitucijai.
Pareiškėjas fizinis asmuo, nesutikdamas su policijos įstaigos sprendimu neperregistruoti jam išduoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, pateikė skundą Regionų apygardos administraciniam teismui, kuris pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, be kita ko, konstatavęs, kad policijos įstaiga, įvertinusi turimus duomenis, padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjas kelia ar gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir Regionų apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą. Abejodamas teisinio reguliavimo, kuriuo remiantis jo atžvilgiu buvo priimti minėti sprendimai, atitiktimi Konstitucijai, pareiškėjas kreipėsi į Konstitucinį Teismą.
Šioje konstitucinės justicijos byloje Konstitucinis Teismas vertino Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto tiek, kiek jame nenustatytas laikotarpis, kurio duomenys apie asmenį vertinami sprendžiant apie asmens keliamą arba galimą grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, atitiktį konstituciniam teisinės valstybės principui.
Spręsdamas dėl ginčyto Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto tiek, kiek nurodyta, atitikties Konstitucijai, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad vienas iš Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra proporcingumo principas, reiškiantis, kad teisės aktuose numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad jos turi būti būtinos šiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia jiems pasiekti. Tai suponuoja ir reikalavimą įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus, be kita ko, kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją. Šios oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos taikytinos ir įstatymu reguliuojant įgytos teisės įsigyti ir turėti tam tikrus ginklus ir šaudmenis sąlygas ir tvarką.
Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją, be kita ko, konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti leidimų įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis išdavimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves. Nustatydamas tokį teisinį reguliavimą, įstatymų leidėjas privalo paisyti Konstitucijos, be kita ko, konstitucinio teisinės valstybės principo elementu esančio proporcingumo principo.
Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintu ginčytu teisiniu reguliavimu sudarytos prielaidos panaikinti leidimų nešiotis ir leidimų laikyti Įstatyme nurodytus ginklus galiojimą visais tais atvejais, kai, policijos įstaigos turimais duomenimis (nesvarbu, kurio laikotarpio duomenys vertinami), esama pagrįstų prielaidų manyti, kad asmuo, turėdamas leidimą nešiotis ar leidimą laikyti tokius ginklus, gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas tokį teisinį reguliavimą, įgyvendino Konstitucijos, be kita ko, konstitucinio teisinės valstybės principo, suponuojamą pareigą nustatyti tokias įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, kuriomis būtų sudarytos prielaidos riboti šios teisės turėjimą visais tais atvejais, kai esama prielaidų manyti, kad asmuo, turėdamas šią teisę, galėtų kelti pavojų sau, kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai. Tokiu teisiniu reguliavimu sudarytos prielaidos riboti minėtą teisę nepaisant to, kada atsirado konkrečios priežastys abejoti dėl pavojaus, kurį asmuo gali kelti arba kelia sau, kitiems visuomenės nariams ar viešajai tvarkai, be kita ko, turėdamas teisę laikyti ar nešiotis ginklus.
Vertindamas ginčyto teisinio reguliavimo konstitucingumą proporcingumo aspektu, Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį, kad, pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą, policijos įstaiga, priimdama sprendimą dėl leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus galiojimo panaikinimo Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, turi pareigą pateikti tokio sprendimo motyvus, t. y. privalo, be kita ko, pagrįsti, kad iš tikrųjų turi duomenų, jog konkretus asmuo gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, ir būtent dėl to jam išduoto leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus galiojimas turi būti panaikintas.
Taigi, tokiu teisiniu reguliavimu sudarytos prielaidos panaikinti leidimų nešiotis ir leidimų laikyti ginklus galiojimą tik policijos įstaigai tinkamai pagrindus, kad yra pakankamai prielaidų manyti, jog nepanaikinus asmeniui išduoto atitinkamo leidimo galiojimo kils arba galėtų kilti pavojus jam pačiam, kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai.
Vadinasi, pareiškėjo ginčytu Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintu teisiniu reguliavimu sudaryta galimybė taikyti atitinkamas teisės įsigyti ir turėti tam tikrus ginklus ribojimo priemones tik tinkamai įvertinus individualią konkretaus asmens situaciją, be kita ko, įvertinus visas aplinkybes (nesvarbu, kuriuo laikotarpiu jos atsirado), kurios sudaro prielaidas abejoti dėl to, kad konkretus asmuo, turintis leidimą nešiotis ginklus ir (ar) leidimą laikyti ginklus, turėdamas tokį (-ius) leidimą (-us), kelia arba galėtų kelti pavojų sau, kitiems visuomenės nariams ar viešajai tvarkai.
Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad, pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą panaikinus leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus galiojimą, asmuo gali vėl kreiptis dėl tokio leidimo suteikimo. Toks leidimas asmeniui Įstatymo nustatyta tvarka gali būti suteiktas, jei jis atitinka nustatytas sąlygas, be kita ko, jei nebėra prielaidų teigti, kad, turimais duomenimis, toks asmuo gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Be to, kaip pažymėjo Konstitucinis Teismas, ginčyto teisinio reguliavimo pagrindu priimtas sprendimas dėl leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus galiojimo panaikinimo gali būti asmens pasirinkimu apskųstas vienu iš įstatyme nustatytų būdų. Tokiu atveju įstaiga, į kurią kreipėsi asmuo, išnagrinėjusi skundą, turi įgaliojimus nustatytąja tvarka panaikinti, be kita ko, neteisėtą sprendimą. Asmuo, nesutikdamas su minėtos įstaigos jo atžvilgiu priimtu sprendimu, turi teisę jį skųsti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Taigi, kaip nutarime pabrėžė Konstitucinis Teismas, ginčytu teisiniu reguliavimu sudarytos prielaidos patikrinti, ar policijos įstaiga turi pakankamai duomenų ir ar tie duomenys (nesvarbu, kurio laikotarpio) tikrai patvirtina, kad konkretus asmuo gali kelti arba kelia grėsmę minėtiems teisiniams gėriams, ir dėl to jam išduoto leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus galiojimas turi būti panaikintas. Be to, kaip minėta, Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu asmuo, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas panaikinti leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus galiojimą, turi teisę apskųsti tokio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą vienu iš įstatyme nurodytu būdų.
Vadinasi, ginčyto teisinio reguliavimo pagrindu įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka įgyjama teisė įsigyti ir turėti ginklus konkrečiu atveju ribojama tik tiek, kiek tai būtina siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves.
Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad įstatymų leidėjas, ginčytu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas panaikinti leidimų nešiotis ir leidimų laikyti Įstatyme nurodytus ginklus galiojimą visais tais atvejais, kai, policijos įstaigos turimais duomenimis (nesvarbu, kurio laikotarpio), esama pagrįstų prielaidų manyti, kad asmuo, turėdamas leidimą nešiotis tokius ginklus ar leidimą juos laikyti, gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, paisė Konstitucijos, be kita ko, konstitucinio teisinės valstybės principo, suponuojamų reikalavimų.
Taigi įstatymų leidėjas sudarė prielaidas taikyti tik tokias įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, kurios yra būtinos siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, ir įtvirtino tokias šių priemonių taikymo sąlygas, kuriomis sudarytos prielaidos užtikrinti, kad ši teisė nebūtų ribojama labiau, nei reikia minėtiems teisėtiems tikslams pasiekti, ir kad ji būtų ribojama kiek įmanoma įvertinus individualią kiekvieno asmens situaciją. Todėl ginčytas teisinis reguliavimas pripažintas neprieštaraujančiu konstituciniam teisinės valstybės principui.
Konstitucinio Teismo informacija
