LAT išnagrinėjo bylą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų teisėtumo
2022 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) išnagrinėjo civilinę bylą, kurioje, teismui tenkinus pareiškėjų prašymą nutraukti santuoką jų bendru sutikimu ir patvirtinus pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, vienas iš pareiškėjų apskundė priimtą teismo sprendimą, teigdamas, kad teismas netinkamai vykdė pareigą kontroliuoti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų teisėtumą.
Nurodyta sutartimi buvę sutuoktiniai susitarė, kad po santuokos nutraukimo vienam iš jų lieka du automobiliai, taip pat santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas, kuriam įgyti panaudota banko paskola, todėl jam tenka ir prievolė grąžinti paskolą kreditoriui – bankui, t. y. ši prievolė iš solidariosios pareiškėjų prievolės tampa asmenine vieno pareiškėjo prievole. Kitam pareiškėjui pagal sutartį atiteko vienas automobilis ir piniginė kompensacija už jam atitenkančią mažesnę turto dalį. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų prašymą nutraukti santuoką tenkino ir patvirtino pirmiau nurodytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Kasacinį skundą padavusi pareiškėja teigė, kad sutiko su tokiu santuokos metu įgyto turto pasidalijimu tik dėl to, kad kitas pareiškėjas prisiėmė asmeniškai vykdyti prievolę bankui, tačiau po teismo sprendimo priėmimo paaiškėjo, kad kreditorius nesutinka laikytis tokios pareiškėjų sutarties sąlygos. Dėl to kyla pareiškėjos teisių pažeidimo galimybė, nes, kitam pareiškėjui nevykdant prievolės kreditoriui, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų pareiškėja.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjai įvykdė CK 3.126 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą informuoti kreditorių apie bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimą, tačiau teismo pranešimai apie bylos nagrinėjimą jam nebuvo siunčiami. Kreditorius bylos nagrinėjimo metu nepateikė nuomonės, ar sutinka su sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygomis dėl pareiškėjų solidariosios prievolės pakeitimo į asmeninę vieno pareiškėjo prievolę.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis sutarties uždarumo principu, šalys turi teisę savo valia, pasirinkimu ir apsisprendimu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, tačiau neturi teisės susitarti dėl sutartyje nedalyvaujančių asmenų teisių. Dėl to pareiškėjų sudaryta sutartis kreditoriui neprivaloma, tačiau teismas, patvirtindamas tokią sutartį, sukūrė pareiškėjams priešingą lūkestį.
Kasacinis teismas konstatavo, kad nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog teismas, gavęs pareiškėjų prašymą patvirtinti santuokos nutraukimo padarinių sutartį, kuria yra modifikuojamos šalių prievolės kreditoriui, nevykdė pareigos išsiaiškinti, ar yra gautas kreditoriaus sutikimas atlikti tokius pakeitimus, todėl, remiantis nuosekliai formuojama kasacinio teismo praktika, yra pagrindas pripažinti, jog tokia sutartis prieštarauja viešajai tvarkai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylą, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Lietuvos Aukščiausiasiojo Teismo informacija
