Teismai

LAT: komercinės paslapties turėtojas nėra imperatyviai įpareigotas rinktis konkretų jam padarytos žalos apskaičiavimo būdą

2022 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo bylą (Nr. e3K-3-258-823/2022), kurioje juridinis asmuo (fabrikas) ir jo akcininkės (ieškovės) pareiškė reikalavimą atsakovams – buvusiai šio fabriko vadovei, jos sutuoktiniui ir jų valdomoms įmonėms – atlyginti fabrikui nuostolius, padarytus neteisėtai pasinaudojus jo komercinėmis paslaptimis.

Atsakovai (fiziniai asmenys) Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kasaciniu skundu apskundė apeliacinės instancijos teismo sprendimą, kuriuo fabrikui iš atsakovų buvo solidariai priteista 150 000 Eur nuostolių atlyginimo. Atsakovai nurodė, kad fabrikas savanoriškai nuo 2016 m. sausio 1 d. yra nutraukęs su konservų gamyba ir prekyba susijusią komercinę veiklą, todėl jokia žala atsakovų veiksmais fabrikui nebuvo padaryta.

Kasacinis teismas pažymėjo, kad komercinė paslaptis yra savarankiškas pramoninės nuosavybės objektas, kuris, kaip ir kiti nuosavybės objektai, yra saugomas nuo neteisėto jo pasisavinimo, nepriklausomai nuo to, ar pats komercinės paslapties turėtojas ją naudoja ar ketina naudoti savo komercinėje veikloje. Komercinės paslapties vertingumas reiškia, kad atitinkama informacija pagal savo pobūdį teikia ar potencialiai gali teikti jos turėtojui tam tikrą ekonominę naudą; pagal šį požymį komercinė paslaptis atribojama nuo bereikšmės ar mažareikšmės (net potencialiai negalinčios teikti ekonominės naudos) informacijos, taip pat informacijos, kuri pagal savo pobūdį yra lengvai prieinama asmenims toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su atitinkamos rūšies informacija. Komercinės paslapties turėtojo konkurencinis pranašumas rinkoje yra tik vienas, tačiau ne vienintelis informacijos vertingumą apibrėžiantis kriterijus. Pripažįstant informaciją komercine paslaptimi nėra būtini jos turėtojo faktiniai veiksmai tokią informaciją naudoti čia ir dabar, todėl vien galimybės komercinės paslapties turėtojui ja pasinaudoti nebuvimas ar nepageidavimas tokią informaciją naudoti konkrečiu laiko momentu savaime nereiškia nei to, kad kitiems subjektams atsiranda teisė atlikti su jos paviešinimu ar pasinaudojimu ja susijusius veiksmus, nei to, kad, juos atlikus, komercinės paslapties turėtojui nepadaroma žala.

Atmesdamas atsakovų argumentą, kad pajamos, gautos neteisėtai naudojant komercinę (gamybinę) paslaptį, galėjo būti priteistos tik iš šias pajamas faktiškai gavusių juridinių asmenų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priminė, kad pagal aktualią kasacinio teismo praktiką bylose dėl žalos, padarytos neteisėtai pasinaudojus kito ūkio subjekto komercinėmis paslaptimis, iš neteisėtų veiksmų gauta nauda ieškovui turi būti priteisiama remiantis CK 6.249 straipsnio 2 dalimi, o nepagrįsto praturtėjimo institutu galima remtis tik negalint nukentėjusio asmens teisių apginti taikant civilinės atsakomybės institutą. Taikant civilinę atsakomybę, bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai.

Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad sąžiningai konkurencijai priešingi veiksmai dažnai sąmoningai yra skirti gauti nesąžiningos, taigi ir neteisėtos naudos kitų asmenų sąskaita, todėl pažeidėjo gauta nauda šios kategorijos bylose yra vienas iš reikšmingų nuostolių apskaičiavimo metodų. Asmuo, kuris gauna naudą „įdarbindamas“ neteisėtai pasisavintą kitam asmeniui priklausantį pramoninės nuosavybės objektą, laikomas neįgijusiu jokių teisių į šią naudą – ši nauda laikytina priklausančia teisėtam pasisavinto pramoninės nuosavybės objekto savininkui, nebent pažeidėjas įrodytų, kad gautos naudos dalis buvo nulemta jo paties savybių ir pastangų.

Kasacinis teismas pažymėjo, kad bylose dėl neteisėto komercinės paslapties gavimo, panaudojimo ar atskleidimo ieškovui padaryta žala gali būti skaičiuojama atsižvelgiant į skirtingus kriterijus, siekiant užtikrinti, kad nukentėjęs komercinės paslapties turėtojas kiek įmanoma galėtų būti sugrąžintas į tokią padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei neteisėti veiksmai nebūtų buvę atlikti. Atitinkamai nėra pagrindo teigti, kad komercinės paslapties turėtojas galėtų būti imperatyviai įpareigotas rinktis konkretų jam padarytos žalos apskaičiavimo būdą. Tokį būdą, atsižvelgdamas, be kita ko, į įrodinėjimo galimybes, pasirenka pats ieškovas.

Atmesdamas atsakovų argumentą, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė fabrikui priteistinų nuostolių dydį, kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje nustačius, jog atsakovų fizinių asmenų valdomos įmonės (atsakovės – juridiniai asmenys) savo veikloje naudojo fabriko komercines paslaptis, būtent pastarosioms atsakovėms teko našta įrodyti, kad jų gautas pelnas ar jo dalis yra teisėti. Nesant galimybės tiksliai nustatyti fabrikui padarytos žalos dydį pagal atsakovių iš pažeidimo gautą naudą dėl to, kad atsakovės nepateikė ekspertėms jų veiklos ir buhalterinių dokumentų, byloje nesant įrodymų, kad šių dokumentų nepateikimą lėmė objektyvios, nuo atsakovių valios nepriklausančios aplinkybės, taip pat nesant įrodymų (ir atsakovams to neįrodinėjant kasaciniame skunde), kad apeliacinės instancijos teismo priteista nuostolių atlyginimo suma aiškiai viršija įmonių atsakovių iš pažeidimo gautą naudą, nėra pagrindo spręsti, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas fabrikui iš atsakovų būtent tokią nuostolių atlyginimo sumą, pažeidė CK 6.249 straipsnio 1 dalį ar nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, reikalaujančios žalos dydį nustatyti įvertinus abiejų šalių pateiktus įrodymus ir atsižvelgiant į joms tenkančią įrodinėjimo naštą.

Kasacinis teismas taip pat pripažino nepagrįstu atsakovų argumentą, kad atsižvelgiant į tai, jog fabrikas nuo 2016 m. sausio 1 d. nebevykdė su konservų gamyba ir prekyba susijusios komercinės veiklos, pajamų (naudos) negavimas priežastiniu ryšiu yra susijęs tik su paties fabriko sprendimu, o ne su atsakovų veiksmais. Pasak kasacinio teismo, vien ta aplinkybė, kad fabrikas tam tikru momentu priėmė sprendimą nebevykdyti su konservų gamyba ir prekyba susijusios komercinės veiklos, nereiškia, kad fabrikas dėl to neteko galimybės gauti naudą iš turimų komercinių paslapčių, savo nuožiūra pasirinkdamas šio pramoninės nuosavybės objekto panaudojimo būdą (pats jį naudoti savo komercinėje veikloje, atlygintinai jį perleisti kitiems asmenims, kt.). Būtent atsakovų neteisėti veiksmai šią fabriko galimybę apribojo. Kasaciniame skunde pateikiamas CK 6.247 straipsnio aiškinimas, pagal kurį, ūkio subjektui priėmus sprendimą nebevykdyti komercinės veiklos, kitiems asmenims iš esmės nebegalėtų kilti atsakomybė už šio ūkio subjekto komercinių paslapčių neteisėtą gavimą, atskleidimą ar panaudojimą, kasacinio teismo vertinimu, neatitinka nei komercinių paslapčių apsaugą ir sąžiningą konkurenciją reglamentuojančių teisės normų, nei bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija

Back to top button